Belfasto miesto traukinių stotyje nusižudė jaunas vyras iš Lietuvos. Kaip skelbia belfastlive.co.uk, pirmąjį gruodžio savaitgalį Šiaurės Airijos mieste rastas 1984 m. gimusio Alberto Naginionio kūnas.
Jo gedi ne tik artimieji Lietuvoje, bet ir Belfasto benamių labdaros organizacija, kurios darbuotojai lietuvį pamilo kaip nuoširdų ir besišypsantį vaikiną.
A.Naginionis mažiausiai šešis mėnesius gyveno Belfasto gatvėse – jo artimieji Lietuvoje sakė net nežinoję, kad jis neturi namų. A.Naginionio kūnas buvo grąžintas artimiesiems į Lietuvą, kur praėjusią savaitę buvo palaidotas.
Vyro mirtis sukrėtė miesto gyventojus – viena didžiausių Belfasto benamių labdaros organizacijų „Hope Outreach for the Homeless“ surengė minėjimą jo mirties vietoje.
„Deja, mes netekome mielo jauno vyro, kuris paslydo eidamas gyvenimo keliu ir negalėjo rasti kitos išeities – tik atimti sau gyvybę. Mes visi labai sukrėsti, kad taip nutiko“, – sakė Donna Connor iš labdaros organizacijos.
„Visada prisiminsime mūsų draugo šypseną ir apkabinimus. Šis jaunas vyriškis buvo malonus, rūpestingas ir nuoširdus vaikinas“, – prisiminė moteris.
„Kaskart sustojus prie jo jis vis pašokdavo iš savo miegmaišio ir pasitikdavo su šypsena ir apkabinimu, – pasakojo ji. – Jis iš mūsų paimdavo tik tiek, ko jam tikrai reikėdavo.
Albertas su visais mumis labai gerai sutarė, tačiau su mano vyru Jimu tapo labai artimi – vis nuoširdžiai pasikalbėdavo.
Mes tiesiog sugniuždyti. Kalbėjau su kitais benamiais – jiems plyšo širdys, liejosi ašaros. Jie yra tarsi didelė šeima – nors ir nesusiję kraujo ryšiais, vienas kitu rūpinasi.“
D.Connor bendravo su A.Naginionio žmona, mama ir geriausiu draugu. „Jie visi buvo be galo nuliūdę netekę tokio malonaus jaunuolio. Sužinojau, kad jis turi sesę ir du brolius, o Airijoje gyveno nuo 2011-ųjų“, – sakė ji.
„Šeima yra labai dėkinga, kad jis čia buvo mylimas. Jo žmona artimiausiu metu atvyks mūsų aplankyti – nori susitikti su visais, kurie čia pamilo Albertą, – sakė D.Connor. – Ji labai dėkinga, kad jis mums rūpėjo, ir tai bent šiek tiek palengvina jos skausmą – žinojimas, kad jis buvo mylimas ir turėjo draugų. Jie net nenutuokė, kad jis buvo benamis.“
Po vyro savižudybės D.Connor ragino visus savęs paklausti – ką kiekvienas galime padaryti, kai pamatome nepažįstamąjį tarpduryje. „Puodelis arbatos ar skirtos kelios minutės, kad jis žinotų, jog kažkam rūpi, – gali tereikėti tik tiek, kad žmogus išgyventų tą dieną“, – kalbėjo D.Connor, ragindama suprasti itin sunkų benamių gyvenimą.
Komentarai
Tai ko gi jam ta "tipo labdarine organizacija" nepadejo atsistoti ant koju, nesurado darbo fabrike, vieta kambaryje?! Visi tik moka sneketi, o kaip reikia kazka padaryti, tai rankas skiecia...
..labai gaila zmogaus.
Per daug pas juos pompastiski sukiai, kad kiekvienas turetu stoga, bet yra didelis bet....
beveik metus stebejau Benamiu gyvenima JK,buvau prasimuses i visa ta 'virtuve',tai tik teko pasibaiseti valstybes ir tukstanciu labdaros organizaciju nesugebejimu,nenoru,neprofesionalumu,padedant benamiams integruotis,suteikiant dar 1 sansa.Bath mieste,kur gyvenau,centras virtes istisa benamiu buveine,o nakvyne gali oficialiai gaut tik,jei savivaldybe perveda pinigus kazkuriai organizacijai.Uz tai jie dar verciami gatvese siulyti zurnalus,kuriu niekas neperka,suprask,integracija i darba.
Karaliene rengia pompastiskus priemimus labdaros organizacijoms,taciau Londono gatves naktimis virsta benamiu poilsio vieta,o vienkartines princu Hario ir Viljamo akcijos ir tebuvo skirtos ju imperinei mastysenai populiarinti.