„Mes neturėtume klausti, kodėl žmogus turi priklausomybių. Reikia aiškintis, kas jį skaudina“, – rašė vienas garsiausių pasaulyje priklausomybių ekspertų gydytojas Gaboras Matė.
Nuoširdus dviejų stipriai geriančių ir visuomenės atstumtų vyrų pokalbis tapo efektyvios savitarpio pagalbos - Anoniminių alkoholikų draugijos - pagrindu.

Londone veikianti lietuvių anoniminių alkoholikų grupė padeda rasti viltį ir jėgų gyventi alkoholio sugniuždytiems žmonėms.

Su buteliu į gimdymo namus
Kai Birutė važiavo gimdyti trečio vaikelio, ji pasiėmė ne tik kūdikio rūbelius, bet ir butelį "Napoleono" brendžio. „Aš sąmoningai gėriau daug“, – prisiminė 63 metų buvusi pedagogė iš Kauno.

Ji gėrė lovoje, nuo vaikų pasislėpusi po antklode. Gurkšnodavo degtinę užsidariusi rūbų spintoje. Mokykloje, savo darbo kabinete, turėjo nedidelį butelį svaigalų, kuriais mėgaudavosi per pertraukas, o spirito kvapą slėpdavo pakramčiusi muskato riešuto.

„Per vakarą išgerdavau du butelius degtinės arba keturis butelius vyno“, – prisimina ji.

Birutė pradėjo gerti būdama moksleivė. Tai nebuvo vien noras paūžti su draugais ar patirti nuotykių. Ji bėgo nuo namuose tvyrančios įtampos, vidinio nerimo, baimių ir neapykantos sau.

„Mano tėvai buvo gerbiami ir pasiturintys žmonės Kaune. Nežinau kodėl, bet motina manęs niekada nemylėjo: mušė, tyčiojosi ir nuolatos žemino“, – sako ji.

Suaugusi ir ištekėjusi, moteris gyveno pasiturinčiai ir turiningai, tačiau ne viskas gyvenime klostėsi sklandžiai. Neapykanta sau, nerimo priepuoliai ir baimė būti paliktai darė ją pavydžia. Nuo konfliktų su vyru ar darbo nesėkmių Birutė pasinerdavo į slegiančią alkoholio ramybę.

Vyras ir vaikai visada išliko šalia jos, nors išgyventa ir itin sudėtingų gyvenimo etapų. „Buvo metas, kai turėjau vieną liemenėlę ir apatines kelnaites. Skendome skurde“, – kalbėjo Birutė. Draugai ir kaimynai nebedavė pinigų buteliui alaus – pagirioms.

Būta ir tokių dienų, kai ji eidama miesto gatvėmis jautė, kaip žmonės ja bjaurisi, vengia žvilgsnio, suka nuo jos į šalį. „Norėdama nejausti jų paniekos, gėriau dar daugiau“, – sakė ji.

Supratusi, jog taip gyventi nebegalima, ji sėdo prie stalo ir surašė atsisveikinimo laišką. „Viską apgalvojau. Nuo stogo nušokti negalėjau, nes nebuvo aukštų pastatų, o dėl didelio viršsvorio bijojau, kad nepasikarsiu. Liko vienintelis būdas – skandintis, todėl nuėjau su laišku ir telefonu ant tilto“, – pasakoja Birutė.

Netoliese sėdėjo senukų pora. Jie valgė priešpiečius ir smagiai šnekučiavosi. Abu pamojo ranka Birutei ir pakvietė prisijungti. „Pasėdėjau su jais ir noras žudytis praėjo“, – pasakojo ji. Tą pačią dieną jai paskambino Londone gyvenusi dukra ir patarė kreiptis į Anoniminių alkoholikų draugiją Londone.

Lemtingas pokalbis tarp dviejų geriančių vyrų
Anoniminiai alkoholikai (AA) – tai vyrų ir moterų draugija, kurioje dalijamasi patirtimi ir viltimi, siekiant padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Pasaulyje yra per 123 tūkst. AA grupių, jos veikia 180-yje šalių.

Draugijos istorija prasidėjo 1935 m. birželio 10 dieną, kai susitiko Niujorko biržos makleris Bilas W. ir chirurgas Bobas S. iš Akrono miesto Ohajo valstijoje. Abu buvo beviltiški alkoholikai.

Verslo reikalais į Akroną atvykęs Bilas išsigando, kad po sunkios darbo dienos vėl užgers, kai pamatys viešbučio bare išrikiuotus butelius. Tačiau šį kartą, užuot pirkęs gėrimo, jis ėmėsi skambinti į miestelio bažnyčias: ar tarp parapijiečių esama alkoholikų, kurie su manimi pasikalbėtų? Daugelis jo nesuprato, padėdavo telefono ragelį. Jis buvo prarandąs viltį, tačiau galiausiai vienos parapijos pastorius pažadėjo supažindinti su gydytoju Bobu.

Bilas ir Bobas sutarė susitikti ir pasišnekėti dešimt minučių, bet jų pokalbis užtruko iki paryčių. Jie nepamokslavo, nekalbėjo apie alkoholio žalą, tik dalijosi patirtimi ir pasakojo apie save. Taip prasidėjo Anoniminių alkoholikų draugijos, gyvuojančios daugiau nei 87 metus, veikla.

Nuoširdumas ir noras padėti jungia narius
„Į mūsų grupės susitikimus internetu renkasi lietuviai iš visos Jungtinės Karalystės. Mes dalijamės patirtimi, išklausome vienas kitą ir stengiamės pagelbėti“, – kalbėjo ilgametis AA grupės narys Jonas (63).

Norint prisijungti prie AA grupės, oficialios narystės nereikia. Be to, kartais klaidingai manoma, kad grupei vadovauja alkoholizmą gydantys terapeutai ar narkologai. AA grupę sudaro žmonės, kurie žino, koks stiprus gali būti potraukis alkoholiui, kaip sunku būna atsisakyti taurelės. Tai žmonės, patyrę gėdą prieš artimuosius bei draugus dėl melo, neištesėtų pažadų ar smurtavimo.

„Vienintelis pagalbos būdas – dalytis patirtimi ir išklausyti kitą. Nauji nariai, matydami, kad mums pavyko atsisakyti alkoholio, supranta, jog pasveikti galima, – kalbėjo Jonas. – Tai sveikimo programa ir procesas.“

Draugija nereikalauja prisiimti įsipareigojimų, neturi narių sąrašų ir neregistruoja lankomumo. Tai nėra religinė organizacija, o vienintelis reikalavimas nariams – noras mesti gerti. Tiesa, daugelis narių tiki, jog liautis gerti sugebėjo padedami galingesnės jėgos nei jų pačių valia.

Birutė sakė: „Nežinau, kas suteikė tikėjimo ir vilties. Turbūt didelė meilė vaikams. Nuo pirmojo susitikimo grupėje aš nebegeriu.“ Ji blaivi jau 15 metų. Numetė viršsvorio, baigė kompiuterio kursus, įgijo naujų profesinių žinių ir Londone dirba pedagoginį darbą su negalia turinčiais vaikais.

Kiekvieną dieną gyvenimą galima pradėti iš naujo
AA grupės susitikimuose žmonės kalba apie tai, kaip jie tapo alkoholikais, kaip tai pakeitė jų gyvenimą ir ko jie ėmėsi, kad atsikratytų įpročio.

Neretas geriantis laiku supranta, kad klimpsta į priklausomybę. Dvejojantiems patariama apgalvoti: ar nuolat išgeriate daugiau nei norėjote, ar galite sustoti pradėjęs gerti, ar turėjote nemalonumų išgėręs. „Nustatyti gali tik pats žmogus“, – sakė Jonas, buvęs pučiamųjų orkestro dirigentas bei turėjęs naudotų automobilių verslą Klaipėdoje.

Jis pradėjo gerti paauglystėje. Entuziastingai laukdavo savaitgalių, kai su draugais galės prisigerti.

„Išgėręs pasijusdavau laisvas, dingdavo baimės, menkas savivertės jausmas, savikritika ir nerimas“, – prisiminė Jonas, dabar gyvenantis ir dirbantis Londone.

Vyras save apibūdina kaip „inteligentišką alkoholiką", nes gėrė vyną, alų, spiritinius gėrimus, bet ne losjoną. Tačiau nuolatinis alkoholio gurkšnojimas ėmė veikti jo sveikatą ir emocinę būklę. Pašlijo santykiai su šeimos nariais ir draugais, žlugo verslas. Laikui bėgant Jonas suprato, kad be alkoholio negali šypsotis. Jį nuolatos kankino sąžinės graužatis: dėl gėrimo jis skaudina artimuosius, meluoja ir elgiasi savanaudiškai.

„Man grėsė mirtis arba psichiatrinė ligoninė“, – sakė jis. Perskaitęs laikraštyje vieno AA grupės nario istoriją, Jonas nutarė pamėginti. Tai buvo prieš 23 metus.
„Dabar aš kiekvieną rytą keliuosi su džiaugsmu ir gyvenu visavertį gyvenimą. Dingo noras vartoti alkoholį. Sutariu su šeima. Atsiprašiau tų, kuriuos buvau įskaudinęs, atidaviau skolas ir stengiuosi gyventi sąžiningai. Kiekvieną dieną kuriu pagarbius santykius su visais žmonėmis“, – kalbėjo jis.

Gydytojas Matė rašė, jog ne kiekviena istorija baigiasi laimingai, tačiau mokslo atradimai, dvasiniai mokymai bei patirtys, rodo, jog kiekvienas žmogus turi galimybę pakilti iš nevilties. Atsinaujinimo galimybė egzistuos tol, kol egzistuos gyvenimas. Gydytojas rašė „Mūsų užduotis – padėti kitiems atrasti šią prisikėlimo galimybę“.

Grupės susitikimai internetu vyksta:
Antradieniais ir penktadieniais 20:00 val. (JK laiku)
Sekmadieniais 10:00 val. (JK laiku)
Zoom platformos kambarys: 483 625 9742 / Prisijungimo slaptažodis: 12zingsniu

Telefonai:
07854257136
07393865340
07384319111
+37068367786