Besiruošiant Joninėms: kokia tikroji Rasos šventės reikšmė mūsų tapatybės išsaugojimui? - Anglija.lt
 

Besiruošiant Joninėms: kokia tikroji Rasos šventės reikšmė mūsų tapatybės išsaugojimui? 

Dar 1967 metais Kernavėje po ilgokos pertraukos įvyko pirmoji Rasos šventė, ženklinusi naująją lietuviško atgimimo erą. Po daugybės metų, kai lietuviškumas buvo naikinamas pragaištingų įtakų iš Vakarų ir Rytų, lietuviai susitelkė ir atkūrė Rasos šventę – žmonių tarpusavio laimingo sambūvio ir darnos su gamta, Žeme, Dangumi šventę, vykstančią tuo metu, kai aukščiausiai metuose pakyla Saulė, gamta prisipildo gyvybės, kupėjimo, vaistažolės turi didžiausių gydančių galių.

Trumpiausią naktį žmonės savo šventiniais veiksmais ir ugnimi nušviečia pasaulį, pagerbdami ir pavaduodami gyvybės, šviesos ir šilumos teikėją Saulę.

„Šiandien Rasos šventės esmė yra iškreipta ir vasaros saulėgrįža švenčiama tik kaip Jonų vardadienis. Beje, Jonų vardadienių per metus kalendoriuje pažymėta net keletas. Jonams kabinami vainikai, už kuriuos reikia atsilyginti svaigalais – būtiniausiu šventės elementu žmonėms, praradusiems žinojimą, kaip atsipalaiduoti nesikvaišinant“ – laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams teigia etnografas Valdas Rutkūnas.

„Tuo metu, kai tauta buvo pažeminta, bežlunganti, nualinta sceninio netikrumo ir alkoholinio kvaitulio, Rasos šventė atvėrė kitą – tautos kilimo ir stiprėjimo kelią. Šio kelio nesugebėjo užtverti nei sovietinio saugumo persekiojimai, o vėliau – nei vartotojiškas nužmogėjimas. Dėl švietimo ir kultūros sistemų stingulio, didžioji tautos dalis vis dar neturi supratimo apie šventės esmę. Todėl tik palyginti nedaugelis turi laimę ir galimybes dalyvauti tikroje Rasos šventėje“ – samprotauja V.Rutkūnas.

Po II pasaulinio karo į Jungtinę Karalystę atklydę pabėgėliai lietuviai siekė išlaikyti lietuviškus papročius. Surinkę lėšas ir netoli Londono, Hempšyre, įsigiję Lietuvių Sodybą su nemažu žemės plotu, pieva ir mišku, jie stengėsi palaikyti bei tvirtinti lietuvybę. Sodyboje buvo pradėtos švęsti įvairios lietuviškos šventės. Viena iš jų – Joninės – šiemet bus švenčiamos ypatingai.

Pasak „Didžiųjų Joninių UK“ organizatorių, lankytojų lauks net septynių atlikėjų ir grupių iš Lietuvos koncertas bei įvairios atrakcijos. Visi, norintys iš aukštai pamatyti nuostabią Lietuvių Sodybos aplinką, su oro balionu galės pakilti į viršų ir pasidairyti po kraštovaizdį. Vyks įvairūs konkursai, skirti ir vaikams, ir suaugusiems. Festivalyje veiks mugė, lietuviškų patiekalų, šalto gyvo alaus bei kitų gardumynų turgus. Susirinkusiems netruks siurprizų bei netikėtų staigmenų, neleisiančių nuobodžiauti nei mažam, nei dideliam. Renginį vainikuos fejerverkų šou.

Norintys likti gamtos prieglobstyje ir pasimėgauti nakties tyla bei ramybe, galės apsistoti palapinių miestelyje arba išsinuomoti namelį ant ratų. Atkakliausi festivalio svečiai bus raginami ieškoti Paparčio Žiedo, kuris, pasak lietuvių tautosakos, trumpam prasiskleidžiantis tik tinkamai švenčiant trumpiausią metų naktį.

“Tapatybė.LT” – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 21:00 val. JK laiku. Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.LT.

Laidos anonsas:

Tapatybė.lt informacija

Dar 1967 metais Kernavėje po ilgokos pertraukos įvyko pirmoji Rasos šventė, ženklinusi naująją lietuviško atgimimo erą. Po daugybės metų, kai lietuviškumas buvo naikinamas pragaištingų įtakų iš Vakarų ir Rytų, lietuviai susitelkė ir atkūrė Rasos šventę – žmonių tarpusavio laimingo sambūvio ir darnos su gamta, Žeme, Dangumi šventę, vykstančią tuo metu, kai aukščiausiai metuose pakyla Saulė, gamta prisipildo gyvybės, kupėjimo, vaistažolės turi didžiausių gydančių galių.

Trumpiausią naktį žmonės savo šventiniais veiksmais ir ugnimi nušviečia pasaulį, pagerbdami ir pavaduodami gyvybės, šviesos ir šilumos teikėją Saulę.

„Šiandien Rasos šventės esmė yra iškreipta ir vasaros saulėgrįža švenčiama tik kaip Jonų vardadienis. Beje, Jonų vardadienių per metus kalendoriuje pažymėta net keletas. Jonams kabinami vainikai, už kuriuos reikia atsilyginti svaigalais – būtiniausiu šventės elementu žmonėms, praradusiems žinojimą, kaip atsipalaiduoti nesikvaišinant“ – laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams teigia etnografas Valdas Rutkūnas.

„Tuo metu, kai tauta buvo pažeminta, bežlunganti, nualinta sceninio netikrumo ir alkoholinio kvaitulio, Rasos šventė atvėrė kitą – tautos kilimo ir stiprėjimo kelią. Šio kelio nesugebėjo užtverti nei sovietinio saugumo persekiojimai, o vėliau – nei vartotojiškas nužmogėjimas. Dėl švietimo ir kultūros sistemų stingulio, didžioji tautos dalis vis dar neturi supratimo apie šventės esmę. Todėl tik palyginti nedaugelis turi laimę ir galimybes dalyvauti tikroje Rasos šventėje“ – samprotauja V.Rutkūnas.

Po II pasaulinio karo į Jungtinę Karalystę atklydę pabėgėliai lietuviai siekė išlaikyti lietuviškus papročius. Surinkę lėšas ir netoli Londono, Hempšyre, įsigiję Lietuvių Sodybą su nemažu žemės plotu, pieva ir mišku, jie stengėsi palaikyti bei tvirtinti lietuvybę. Sodyboje buvo pradėtos švęsti įvairios lietuviškos šventės. Viena iš jų – Joninės – šiemet bus švenčiamos ypatingai.

Pasak „Didžiųjų Joninių UK“ organizatorių, lankytojų lauks net septynių atlikėjų ir grupių iš Lietuvos koncertas bei įvairios atrakcijos. Visi, norintys iš aukštai pamatyti nuostabią Lietuvių Sodybos aplinką, su oro balionu galės pakilti į viršų ir pasidairyti po kraštovaizdį. Vyks įvairūs konkursai, skirti ir vaikams, ir suaugusiems. Festivalyje veiks mugė, lietuviškų patiekalų, šalto gyvo alaus bei kitų gardumynų turgus. Susirinkusiems netruks siurprizų bei netikėtų staigmenų, neleisiančių nuobodžiauti nei mažam, nei dideliam. Renginį vainikuos fejerverkų šou.

Norintys likti gamtos prieglobstyje ir pasimėgauti nakties tyla bei ramybe, galės apsistoti palapinių miestelyje arba išsinuomoti namelį ant ratų. Atkakliausi festivalio svečiai bus raginami ieškoti Paparčio Žiedo, kuris, pasak lietuvių tautosakos, trumpam prasiskleidžiantis tik tinkamai švenčiant trumpiausią metų naktį.

“Tapatybė.LT” – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 21:00 val. JK laiku. Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.LT.

Laidos anonsas:

Tapatybė.lt informacija

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: