Taip pat maždaug 39 proc. 18-24 metų amžiaus žmonių nurodė griežtai nesilaikysią karantino taisyklių. Palyginimui, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje ši dalis siekia tik 23 proc.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad kas penktas šalies gyventojas mano prasirgęs COVID-19, nors jiems tai nebuvo patvirtinta teigiamu koronaviruso testu.

Liepą atlikta 2 tūkst. žmonių apklausa parodė, kad NHS atliekami koronaviruso tyrimai paimant tepinėlį laikomi patikimiausiais, tačiau 44 proc. respondentų abejojo jų patikimumu. Mažiausiai pasitikėta privačiose klinikose atliekamais greitaisiais antikūnų testais.

Apklausą užsakiusios kraujo tyrimų kompanijos „Medichecks“ medicinos direktorius dr. Samas Rodgersas sakė, kad apklausos rezultatai rodo, kad žmonės yra sutrikę.

„Nerimą kelia tai, kad žmonės patys daro išvadas, ar sirgo virusu, ir atitinkamai elgiasi“, – sakė jis. Jo teigimu, daug žmonių yra įsitikinę, kad sirgo virusu, nors jų organizme nėra fiksuojama antikūnų.

„Jeigu žmonės nėra tikri, tačiau įtaria, kad buvo užsikrėtę virusu, egzistuoja rizika, kad jie gali kitaip elgtis. Tai gali pasireikšti tuo, kad žmogus nustoja reguliai plauti rankas, nesilaiko socialinio atstumo gairių, todėl jų veiksmai kelia antro piko riziką ir kelia grėsmę kitų žmonių gyvybėms“, – sakė dr. S. Rodgersas.

Verta paminėti, kad tik 8-iems proc. apklausoje dalyvavusių žmonių COVID-19 buvo patvirtinta teigiamu koronaviruso testu.