Jungtinei Karalystei po „Brexit“ tikriausiai bus sunku įgyvendinti savo įsipareigojimus gynybos srityje, jau nekalbant apie naujų įsipareigojimų prisiėmimą, rašo britų naujienų portalas „The Independent“.

Aptardamas „Brexit“ saugumo aspektą, JAV karinio jūrų laivyno admirolas Jamesas Stavridis teigė, kad „nauja Britanijos vyriausybė greičiausiai bus labai motyvuota NATO partnerė“.

Buvęs NATO pajėgų Europoje vadas sakė, kad „nusprendusi tapti santykinai nesvarbia partnere tarptautinio lygmens ekonomikos reikaluose“, Jungtinė Karalystė (JK) sieks užsitikrinti savo poziciją, ypač santykiuose su Amerika, aktyviai rūpindamasi tiek savo, tiek NATO sąjungininkų gynyba.

Problemos esmė ta, kad, nusprendusi tapti „santykinai nesvarbia partnere ekonomikos reikaluose“, JK mažins biudžeto išlaidas, todėl gali būti, kad suvaržymus patirs ir gynybos sektorius. JK gali būti sunku įgyvendinti savo įsipareigojimus gynybos srityje, jau nekalbant apie naujų įsipareigojimų prisiėmimą, svarsto J. Stavridis.

Dabartinė Britanijos vyriausybė teigia, kad saugumo sritis ateityje nebus apleista, o šią savaitę Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Davidas Cameronas tai pakartos. Tačiau netrukus D. Cameronas pasitrauks, ir jo įpėdiniui teks priimti daug sunkių sprendimų.

Teks apsvarstyti tokius projektus, kaip naikintuvų „Lockheed Martin F-35 Lightning II“ įsigijimas, dviejų naujų ir itin brangių lėktuvnešių statyba ir branduolinės sistemos „Trident“ atnaujinimas. Šiame procese svarbus veiksnys – svaro nuvertėjimas. Žurnalo „Defence Analysis“ apžvalgininko Francio Tuso nuomone, „atsižvelgiant į tai, kad apie 40 proc. didelio masto gynybos programų yra susietos su doleriu, jiems teks gerokai pagalvoti“.

Labai didelė tikimybė, kad šį mėnesį planuojamas Bendruomenių rūmų balsavimas dėl sistemos „Trident“ bus nukeltas. Leiboristų gynybos darbo grupės, turėjusios išnagrinėti įvairias galimybes, sudėtis kasdien keičiasi, o toriai nurodo, kad yra pasirengę laukti, kol bus suformuota nauja vyriausybė – tada ir diskutuos.

„The Independent“ taip pat kelia klausimą, kas laukia sistemos „Trident“, jei Škotija po naujo referendumo taps nepriklausoma. Škotijos nacionalinė partija (SNP) tvirtai įsitikinusi, kad sistema „Trident“ privalo būti iškeldinta iš Fasleino, o rašytinė konstitucija draustų Škotijoje steigti branduolinių ginklų saugyklas.

Nurodomos dvi povandeninių laivų perdislokavimo galimybės: Milford Heivenas Pembrukšyre ir Plimutas.

Septintajame dešimtmetyje svarstant pirminius sistemos „Trident“ pirmtakės „Polaris“ dislokavimo planus, Milford Heivenas buvo minimas kaip viena iš galimybių. Tačiau tuo metu mieste buvo ką tik įsikūrusi „Esso“ naftos perdirbimo gamykla, taigi šią galimybę teko atmesti, JK gynybos ministerijai nusprendus, kad branduoliniams povandeniniams laivams ir naftos tanklaiviams plaukioti tame pačiame vandens plote būtų pernelyg rizikinga.

Šiuo metu Milford Heivene taip pat dislokuoti suskystintųjų gamtinių dujų įrenginiai, jame sutelkta apie 30 proc. JK dujų atsargų.

Plimute įsikūrusi pagrindinė Karališkųjų jūrų pajėgų branduolinių įrenginių remonto ir branduolinio kuro atsargų papildymo bazė, be to, jame dislokuoti „Trafalgar“ klasės branduoliniai povandeniniai laivai. Kulporte (angl. Coulport), kuriame šiuo metu įrengtas milžiniškas plūduriuojantis dokas, skirtas Fasleino raketoms paruoštų kovinių galvučių sandėliavimui, dislokuoti įrenginių nepavyks, nes tokie įrenginiai turi būti ne mažesniu kaip trijų mylių (apie 4,8 km) atstumu nuo artimiausių gyvenviečių.

Ir vėl tenka įvertinti sąnaudas. 2012 m., artėjant škotų referendumui, mišri JK parlamento narių grupė nusprendė, kad sistemos „Trident“ iškeldinimas iš Škotijos būtų „itin problemiškas ir labai brangus“. Dėl „Brexit“ nusilpusios ekonomikos sąlygomis šios problemos būtų keliskart didesnės, rašo „The Independent“.

Jei vienoje saugumo aspektų spektro pusėje – branduoliniai ginklai, tai kitoje – kova su terorizmu ir žvalgybinės informacijos mainai. Prieš referendumą buvę saugumo tarnybų MI6 ir MI5 vadovai seras Johnas Sawersas ir Jonathanas Evansas nurodė, kad, jei įvyktų „Brexit“, „mažiau saugūs taptume dėl to, kad negalėtume dalyvauti priimant sprendimus, kuriais apibrėžiami duomenų mainai, o tai yra esminė kovos su terorizmu dalis“.

Žvalgybinės informacijos mainai su JAV, pagrindiniu saugumo ramsčiu, būtų ir toliau vykdomi. Mainai būtų toliau vykdomi ir su anglakalbėmis „Penkių akių“ klubo, kuriam ES bet kuriuo atveju nepriklauso, šalimis (klubui priklauso JAV, JK, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija).

Kaip jau galėjome įsitikinti, terorizmas, ypač islamiškasis, yra tarptautinis reiškinys. Priešingai negu kiti tarptautiniai dariniai, džihadistai po „Brexit“ Britanijos nepaliks ir į Europos Sąjungą nepersikels. Informacijos mainų klausimas bus viena iš temų derybose su Briuseliu.

Beveik neabejojama, nurodo „The Independent“, kad Britanija ir Europos Sąjunga, siekdamos atsisaugoti nuo sprogdintojų, bus viena kitai reikalingos.