Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas antradienį įspėjo, kad Londonas gali netrukus pradėti reaguoti į kibernetines atakas prieš šalį kariniais veiksmais, pranešė „The Daily Telegraph“.

Esą jei būtų surengta išpuolių prieš informacinių technologijų sistemas Jungtinėje Karalystėje, būtų realu sulaukti atsako iš armijos, karinio jūrų laivyno ar karinių oro pajėgų.

„Mes kuriame naujas XXI amžiaus kibernetines pajėgas – grupę ekspertų savanorių, kurie mums padės išlikti priekyje lenktynėse kibernetinėje erdvėje.

Virtuali ataka gali iššaukti atsaką oru, sausuma, vandeniu arba internetu“, – įspėjo M.Fallonas.

Paminėjo ir NATO sutartį

Šalies gynybos sekretorius taip pasisakė keturios dienos po to, kai prieš Jungtinės Karalystės parlamentą, anot jo atstovų, buvo surengta „ryžtinga ir ilgalaikė“ kibernetinė ataka. Paveikta apie 90 elektroninio pašto paskyrų.

Nacionalinė nusikaltimų tyrimo agentūra pranešė tirianti „galimą kibernetinį incidentą parlamente“, pakursčiusį nerimą, kad kai kurie iš 9 tūkst. parlamento elektroninio pašto paskyrų savininkų gali tapti šantažo taikiniais.

Tuo metu „The Guardian“ rašė, kad nors tyrimas dar ankstyvoje stadijoje, didžiausias įtarimas krinta ant Rusijos programišių, kurie gali būti susiję su Kremliumi.

O praėjusį mėnesį pasaulinė išpirkos reikalaujančio viruso „WannaCry“ ataka paveikė šimtus tūkstančių kompiuterių, tarp jų ir kompiuterius kai kuriose Britanijos ligoninėse, kurias teko uždaryti, perkelti pacientus ir atidėti operacijas.

Londonas karinius veiksmus reaguojant į kibernetinius veiksmus galėtų pateisinti NATO sutarties 5-uoju straipsniu, kuriame teigiama, kad ataka prieš vieną Aljanso narę yra ataka prieš visas jo nares.

„Akivaizdu, kad turi būti tam tikra riba, kurią peržengus kyla pavojus valstybei ir jos žmonių gyvenimui. Būtent todėl mes spaudžiame NATO aiškiai nustatyti, kad kibernetinė ataka gali būti tokia pat pavojinga, kaip ir fizinė ataka, jei kalbėtume apie 5-ąjį straipsnį“, – kalbėjo M.Fallonas.

Beje, trečiadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kaip tik pareiškė, kad kibernetinė ataka irgi gali aktyvuoti Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį.

Gynybos sekretorius taip pat paragino britus labiau rūpintis savo saugumu internete: „Privalome prisižiūrėti virtualioje erdvėje. Stipresnis slaptažodis šen, „Windows“ atnaujinimas ten, ir būtume turėję didesnių šansų atremti „WannaCry“ ir parlamento atakas.“

Antradienį – nauja ataka

Kelios tarptautinės įmonės antradienį pareiškė, jog buvo tapusios taikiniais kibernetinių atakų bangoje. „WannaCry“ blokuodavo priėjimą prie vartotojų failų ir monitoriuje parodydavo užrašą, kuriuo už failų iššifravimą būdavo reikalaujama 300 dolerių išpirkos virtualia valiuta bitkoinais.

Apie naują ataką pranešta antradienį. Kelios tarptautinės įmonės antradienį pareiškė, jog buvo tapusios taikiniais kibernetinių atakų bangoje, kuri kilo Rusijoje ir Ukrainoje, o vėliau pasklido ir Vakarų Europoje.

Apie patirtą ataką pranešė Danijos jūrų transporto įmonė „Maersk“, Jungtinės Karalystės reklamos milžinė WPP ir Prancūzijos pramonės grupė „Saint-Gobain“. Visos jos įdiegė saugumo protokolus, kad išvengtų duomenų praradimo.

Pirmieji pranešimai apie atakas, kurie priminė apie neseniai siautėjusį virusą „WannaCry“, buvo gauti iš Ukrainos bankų, pagrindinio Kijevo oro uosto ir Rusijos naftos milžinės „Rosneft“.

IT ekspertai sako, kad per dabartinę ataką naudojamas virusas „Petrwrap“ – modifikuota bylas blokuojančio ir išpirkos reikalaujančio viruso „Petya“, kuris buvo panaudotas per pernykštes atakas, atmaina.