Didžiosios Britanijos ūkininkai įspėja, kad vaisiai ir daržovės, taip pat ir mėgstamos braškės, šią vasarą gali supūti laukuose, nes Rytų Europos gyventojai nebenori dirbti jų ūkiuose. Šį sprendimą nulėmė pernai birželį įvykusio referendumo dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) rezultatai.

Didžiosios Britanijos imigracijos politika bus viena pagrindinių temų per artėjančias derybas dėl „Brexit“. Kaip tikimasi, kovą prasidėsiantis procesas turėtų užtrukti iki dvejų metų. Daugelis pramonės šakų, priklausančių nuo darbo jėgos iš užsienio, yra susirūpinusios. Žemės ūkio pramonės atstovai teigia jau dabar susiduriantys su darbuotojų stygiumi.

Alternatyvos

Neseniai Nacionalinės ūkininkų sąjungos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. bendrovių, kurios parūpina britų ūkiams darbo jėgos iš užsienio, pareiškė, kad pernai nuo liepos iki rugsėjo neturėjo pakankamai samdinių. Didžiosios Britanijos sodininkystės sektorius labai priklausomas nuo 80 tūkst. sezoninių darbininkų iš ES valstybių. Didžioji dauguma jų čia atvyksta iš Rytų Europos.

Ūkininkai baiminasi, kad šalyje sezoninių darbuotojų neliks gerokai anksčiau, nei Didžioji Britanija pasitrauks iš ES. Taigi Nacionalinė ūkininkų sąjunga ragina vyriausybę sudaryti palankesnes sąlygas atvykti sezoniniams darbuotojams iš valstybių, nepriklausančių ES, tokių kaip Ukraina bei Bosnija ir Hercegovina. Didžioji Britanija anksčiau buvo įvedusi laikinų vizų išdavimo programą, tačiau jos atsisakė, kai bulgarai ir rumunai gavo laisvą priėjimą prie darbo rinkos.

„Pernai visas braškes, kurios buvo suvalgytos per Vimbldono teniso turnyrą, nuskynė sezoniniai darbininkai iš Rytų Europos. Jei nenorime, kad šiemet jų pristigtų, turime jau dabar pasiūlyti naują vizų išdavimo programą“, – sakė Johnas Hardmanas, vadovaujantis „HOPS Labor Solutions“, kuri teikia sezoninio darbo žemės ūkyje pasiūlymus. Jo teigimu, Didžioji Britanija sezoniniams darbuotojams tapo ne tokia patraukli, nes susilpnėjo svaras ir sustiprėjo ksenofobija. Praėjusią vasarą po referendumo pasklido žinios apie britų išpuolius prieš imigrantus. Šie žmonės buvo ne tik įbauginti, bet ir pasipiktinę.

Praėjusią savaitę „Sky News“ paviešintos apklausos duomenimis, net 57 proc. respondentų mano, kad britų nepakantumas kitataučiams sustiprėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po „Brexit“ referendumo rasinės ir religinės neapykantos nusikaltimų padaugėjo 41 procentu.

Viena britų agentūros „AG Recruitment“ įkūrėjų Estera Amesz teigė, kad Rumunijoje esantis biuras sulaukė 40 proc. mažiau žmonių, ieškančių darbo britų ūkiuose. Kaip pastebima, rumunai ir bulgarai dabar dažniau dairosi į Vokietiją, Nyderlandus ir Belgiją, kur darbo sąlygos yra geresnės, o atlyginimai – didesni. „Jie neprivalo atvykti užsidirbti į Didžiąją Britaniją. Sezoninių darbuotojų laukia visa ES“, – įspėjo britų politikė Helen Whately.

Svarsto nebesiplėsti

Daugelis britų ieško būdų, kaip spręsti šią problemą. Kai kas sako, kad reikėtų samdyti daugiau vietos darbuotojų ir kelti atlyginimus. Tačiau, ūkininkų teigimu, britai tikrai nesusivilios perspektyva skinti slyvas arba rinkti bulves. Taip yra ne tik todėl, kad darbas sunkus ir už jį mokama mažai – mat jis dar ir laikinas. Judėjimas iš ūkio į ūkį daugeliui neatrodo patrauklus.

Asociacijos „British Summer Fruits“ vadovas Laurence‘as Olinsas užsiminė, kad kai kurie ūkininkai jau svarsto daugiau nebesiplėsti ir investuoti į naujas technologijas. Jie nesodina naujų obelų, nes nežino, ar galės nurinkti prinokusius obuolius.

„Mes samdėme lenkų darbuotojus. Kai kurie jų čia dirbo maždaug 18 metų. Tačiau dabar daugelis nėra tikri, kad sugrįš ir kitą sezoną“, – sakė Ali Capper, kuri turi obuolių ir apynių ūkį Vakarų Midlandse. Ūkininkės teigimu, darbuotojai iš ES šalių nori ilgalaikių garantijų. Ji baiminasi, kad jeigu šiemet jie neatvyks, gali būti, kad derlius supus laukuose.

Šparagų augintojo Chriso Chinno ūkyje dirba iki tūkstančio sezoninių darbuotojų. Jis sakė, kad jau ieško žmonių pavasario derliui nuimti. Brito žodžiais, rasti tinkamų darbuotojų nėra lengva. „Vyriausybė užsiėmusi pasiruošimu deryboms dėl „Brexit“. Dabar ji turi kitų prioritetų ir neskiria pakankamai dėmesio šiai problemai. Tačiau mums tai yra labai svarbu. Jei neturėsime personalo, negalėsime nuimti derliaus“, – tvirtino Ch. Chinnas.

Ne visi Rytų Europos darbuotojai gręžiasi nuo Didžiosios Britanijos. Pavyzdžiui, 33 metų Daniela Dragomir iš Rumunijos dirbo britų ūkiuose septynis sezonus ir žadėjo važiuoti vėl. „Man patinka Anglija ir anglų sistema“, – sakė moteris. Tačiau rumunė taip pat pasakojo, kad jos draugai ne tokie entuziastingi – nenori grįžti, nes jaučiasi nelaukiami.

Gintarė Grigalavičiūtė