Britai remia Lietuvą ir supranta jos problemas santykiuose su Rusija, sako sudėtingą santykių su Maskva tarpsnį išgyvenančios Jungtinės Karalystės ambasadorius Vilniuje Colinas Robertsas.

"Esame nusivylę dėl Rusijos atsisakymo bendradarbiauti tiriant Didžiosios Britanijos piliečio Aleksnadro Litvinenkos nužudymą Londone ir nuliūdinti gėdingo Britų tarybos ir jos darbuotojų persekiojimo Rusijoje. Mes remiame Lietuvą, nes jos santykiai su Rusija patiria panašaus pobūdžio iššūkius. Turiu omenyje tiek neatsakingą naftotiekio "Družba" uždarymą, tiek menką bendradarbiavimą tiriant Lietuvos verslininko dingimą Kaliningrado srityje",- ketvirtadienį spausdinamame interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė ambasadorius.

Anot jo, puikiai suprantama, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai dėl istorinių bei geografinių aplinkybių Lietuvoje kur kas plačiau ir emocingiau suvokiami, nei tai yra Jungtinėje Karalystėje. Tačiau, anot jo, dvišalių santykių problemos savaime nėra priežastis atsisakyti derėtis dėl naujos ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, kurios pasirašymo tikslingumu, kol Rusija neįvykdė savo ankstesnių tarptautinių įsipareigojimų, Lietuva yra suabejojusi.

Vis dėlto, nors ir laikydamas šią sutartį labai svarbia ES ir visoms jos narėms, C.Robertsas pažymėjo, jog derybų dėl jos, kaip ir bet kokių kitų tarptautinių derybų su Maskva, skubiai griebtis nereikia, kol Rusijoje nesubręs politinė valia ir ji nepradės konstruktyviai elgtis su ES ir jos narėmis.

Ambasadorius pažymėjo, kad sprendžiant energetinio saugumo klausimus ES aukščiausiu lygiu yra pareiškusi savo politinę valią kalbėti su Rusija "vienu balsu", o vienas efektyviausių būdų tai daryti - taikyti bendros rinkos disciplinas Europos energetiniam sektoriui. Anot jo, būtina tikrai liberalizuoti energetinę rinką ES, kaip tai pasiūlė Europos Komisija. Tai ne tik eliminuos galimybes atskiroms ES narėms tartis su energijos tiekėjais, bet ir leis tiekti Bendrijos vartotojams pigesnę energiją.

Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes pratęsti 2009 numatomos uždaryti Ignalinos atominės elektrinės darbą C.Robertsas sakė, jog visos ES narės, taip pat ir Jungtinė Karalystė, supranta ir pripažįsta, kad Baltijos valstybių iššūkiai, patiriami dėl izoliacijos nuo Europos energetinių tinklų, yra išskirtiniai ir tai - problema, kurią būtina skubiai spręsti. Tačiau, anot jo, precedentas, kuomet yra nesilaikoma stojimo į ES įsipareigojimų, Bendrijos plėtrą padarytų problematiškesnę.

Ignalinos atominę elektrinę, kurioje dabar dirba vienas nesaugiu laikomas sovietų gamybos RBMK modelio reaktorius, Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo uždaryti iki 2009 pabaigos. Pirmąjį Ignalinos reaktorių Lietuva uždarė 2004 pabaigoje.

BNS
Britanijos ambasados Lietuvoje nuiotrauka

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.