Didžiosios Britanijos informacijos ir duomenų apsaugos institucija (ICO) tiria slaptą psichologinį testą, kurį socialinis tinklas „Facebook“ atliko 2012 metais.

BBC informuoja, jog ICO atstovai tiria, ar „Facebook“ nepažeidė duomenų apsaugos įstatymo, leisdamas ekspertams atlikti šį eksperimentą su vartotojais be jų sutikimo.

ICO ketina pateikti „Facebook“ tinklui keletą klausimų dėl testo, sukėlusio itin neigiamą vartotojų reakciją. Be to, ICO susisieks su Airijos duomenų apsaugos valdyba, nes „Facebook“ būstinė Europoje įsikūrusi Dubline.

ICO atstovas spaudai pabrėžė, kad kalbėti apie tai, kokius konkrečiai įstatymus galėjo pažeisti JAV socialinis tinklas, kol kas anksti.

„Facebook“ atsiprašė savo vartotojų, kurie, patys to nežinodami, dalyvavo psichologiniame eksperimente.

Pasirodo, 2012 metais tinklo duomenų mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar jie gali daryti įtaką „Facebook“ vartotojų emocinei būklei ir paskatinti juos daugiau skelbti neigiamų ar teigiamų žinių. Jie sukūrė algoritmą ir savaitę eksperimentavo su 689 tūkst. žmonių. Šių žmonių „Naujienų sraute“ atsirasdavo daugiau žinučių, kuriose buvo daugiau žodžių, keliančių neigiamas arba teigiamas asociacijas.

Tyrimo duomenys buvo paskelbti „Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale. Jie iškart sukėlė milžinišką kritikos laviną, kad „Facebook“ žaidė su vartotojų emocijomis.

„Tai, ko dauguma mūsų bijojo, virto realybe: “Facebook" naudojasi mumis kaip laboratorijoms žiurkėmis. Ne tik tam, kad išsiaiškintų, į kurias reklamas mes reaguotumėme, bet iš tikrųjų mėgino pakeisti mūsų emocijas“, – rašoma bloge Animalnewyork.com, kuris ir atkreipė dėmesį į nerimą keliantį „Facebook“ vadovybės elgesį.

Dauguma JAV žiniasklaidos priemonių šį eksperimentą pavadino neetišku ir pavojingu žmonių psichologinei sveikatai.

Tyrimui vadovavęs Adamas Krameris pripažino, kad nuo pat pradžių turėjo abejonių dėl šio projekto, tačiau visgi gynė projekto etiškumą – buvo išsiaiškinta, kad tokios manipuliacijos naujienomis daro minimalią įtaką žmonių emocijoms. Pavyzdžiui, vartotojų, kurie matė mažiau teigiamų žinių, paskyrose pozityvių pranešimų sumažėjo tik 0,1 proc.

Parengta pagal ELTA ir 15min.lt informaciją