Didžioji Britanija pernelyg aplaidžiai stebėjo karo Ukrainoje pradžią ir buvo ne tokia aktyvi ir matoma, kokia turėjo būti, skelbiama penktadienį paviešintoje Didžiosios Britanijos Lordų rūmų Užsienio reikalų komiteto ataskaitoje.

Taip pat ataskaitoje teigiama, kad Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerija pritrūko kompetencijos tinkamai įvertinti santykius su Maskva, kas, pasak britų parlamentaro Lordo Tugendhato, „baigėsi katastrofišku nesuvokimu, kad Kremlius ruošiasi sukelti krizę“.

Komitetas taip pat įspėja, kad Didžioji Britanija, kaip 1994 m. Budapešto memorandumą pasirašiusi ir Ukrainos saugumą užtikrinti įsipareigojusi valstybė, deramai neatliko savo pareigų ir Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje buvo per mažai matoma ir aktyvi.

Ši ataskaita buvo paskelbta praėjus vos dienai po to, kai Didžiosios Britanijos Karinės oro pajėgos turėjo pakilti išlydėti dviejų Rusijos naikintuvų, atskridusių prie pat britų oro erdvės, o Michaelas Fallonas pasisakė apie realią Rusijos grėsmę Baltijos šalims.

Šis Lordų rūmų komiteto pranešimas greičiausiai dar labiau įplieks kalbas apie tai, kad Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pernelyg rūpinasi būsimais rinkimais ir galimu referendumu dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, o užsienio politikos klausimus atiduoda į Prancūzijos ir Vokietijos rankas.

Sankcijas siūlo griežtinti

Tiesa, Didžiosios Britanijos Lordų rūmų Užsienio reikalų komiteto ataskaitoje kritikuojama ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir visos Europos Sąjungos laikysena dėl Ukrainos.

Teigiama, kad iki šiol pagalbos Ukrainai klausimų sprendimą Europos Sąjungoje žlugdė atskirų jos narių nacionaliniai interesai.

Didžiosios Britanijos parlamentarai pabrėžia, kad Rusijai nekeičiant savo atktikos ir nesilaikant paliaubų susitarimų, Europos Sąjunga turėtų griežtinti jai taikomas sankcijas.

„Europos Sąjungos santykiai su Maskva per ilgai buvo grindžiami viltimis, kad Rusija yra pasirengusi tapti demokratine, europine valstybe. Taip nebuvo. Tuo tarpu Europos Sąjungos narės per lėtai perkainojo santykius su Maskva įvertindamos šiandienos Rusijos realybę“, – teigiama ataskaitoje.

Neperprato V.Putino kėslų

Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Tony Brentonas komitetui teigė, kad Jungtinės Karalystės diplomatiniai santykiai su Rusija buvo pakankamai geri. Jis pripažino, kad kartais keblumų kildavo tik dėl kalbinių įgūdžių trūkumo.

Komitetas laikosi nuomonės, kad Užsienio reikalų ministerijai trūko stateginio mąstymo ir gebėjimų įvetinti tikruosius Rusijos siekius, suprasti Rusijos politinį ir kultūrinį mentalitetą.

Komitetas ateityje rekomenduoja realistiškai vertinti tolesnes Europos Sąjungos plėtros į Rytus galimybes.

Be to, nors pripažįsta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rusų tautines bendrijas Latvijoje ir Lietuvoje gali išnaudoti tik kaip dingstį sukelti konfliktui, komitetas siūlo užbėgant tam už akių, jau dabar skirti daugiau dėmesio rusų tautinių mažumų teisių gynimui šiose Baltijos šalyse.