Lietuva jau nebedominuoja emigracijos Europos Sąjungos šalyse topuose. Mados keičiasi. Vis daugiau lietuvių grįžta į gimtinę, o ir užsieniečiai panorsta įsikurti šioje šalyje, rašo portalas svenska.yle.fi.

Dauguma besikuriančių Lietuvoje užsieniečių – ukrainiečiai, kurie jaučiasi čia saugiau nei savo šalyje. Tačiau tarp imigrantų yra ir atvykėlių iš Vakarų Europos.

Vienas jų – 46-erių Jamesas Nixonas iš Londono. Jo partnerė Augusta Kieraitė į Londoną iš Lietuvos persikėlė maždaug 2000-aisiais, kai jai buvo 19-ka.

Jamesas ir Augusta susipažino Londone, pagyvenę kartu kelis metus persikėlė į Vilnių, kur dabar kartu skaičiuoja jau trečius metus. „Pirmas dalykas, ko manęs klausia lietuviai, tai – kodėl? Kai kurie neatrodo tikintys, kad žmogus iš Jungtinės Karalystės norėtų persikelti į Lietuvą“, – nusijuokia jis.

Kadangi jis gali dirbti nuotoliniu būdu – tekstų rašytoju ir redaktoriumi – jam nebuvo didelė problema persikelti, nereikėjo sukti galvos dėl darbo ir pajamų. Augusta norėjo grįžti. Jamesui jau buvo per „karšta“ Londone, „Brexit“ atnešė netikrumo situaciją ir jie nusprendė palikti Britaniją.

Vyras mokosi lietuvių kalbos, todėl pamažu vis labiau įsitraukia į visuomenę. Tiesa, Jamesas nesitiki kada nors tapti visišku lietuviu.

„Greičiausiai visuomet turėsiu pašaliečio statusą. Net jei ir gyvensiu visą likusį gyvenimą čia, aš vis tiek būsiu „tas vyrukas britas“, – įsitikinęs J.Nixonas.

Europos emigracijos rekordai ir protų nutekėjimas

Nuo išsilaisvinimo iš sovietų gniaužtų Lietuva prarado maždaug ketvirtadalį savo populiacijos.

Nė viena kita Europos šalis to nepatyrė, rašoma publikacijoje. Pagrindinė to priežastis, anot Statistikos departamento, – emigracija. Daugybė lietuvių išvyko laimės ieškoti svetur.

Dabar tendencijos smarkiai pasikeitė ir vis daugiau lietuvių dėl įvairių priežasčių grįžta gyventi į gimtinę. Viena jų – 35-erių Agnė Mackevičiūtė, kuri iš Lietuvos išvyko į Londoną ir ten gyveno aštuonerius metus. Praėjusiais metais ji grįžo į Lietuvą.

„Man patiko gyventi Londone. Atradau muziką, galerijas ir pokalbius apie orą. Ten jaučiausi laisva. Namuose, pakankamai konservatyvioje Lietuvoje, žmonės skundžiasi, kad buvau pernelyg aktyvi ir elgiausi lyg vyrukas“, – sako ji.

Tačiau po kelių metų intensyvaus gyvenimo Londone ji ėmė galvoti apie tai, ką jai davė šalis, kurioje užaugo.

„Tai svarbus klausimas, kurį sau uždaviau. Galiausiai supratau, kad pasiilgau Lietuvos, pasiilgau lėtesnio tempo ir Lietuvos peizažų“, – sako ji.

Šiuo metu ji kuria gyvenimą Lietuvoje, tačiau neatmeta galimybės ateityje vėl išvykti.

„Nemanau, kad galiu gyventi vienoje ir toje pačioje šalyje visą laiką. Būtų nuobodu. Todėl mąstau susirasti vietą, kur praleisčiau žiemą“, – tęsia moteris.

Tėvynei tavęs reikia

Kita lietuvė, kuri po keleto metų svetur grįžo į Lietuvą, yra 34-erių architektė Elena Archipovaitė. Ji dirbo Norvegijoje, Portugalijoje, Ugandoje, Kenijoje, Indijoje, Brazilijoje ir Libijoje. Šiuo metu ji yra Lietuvos teritorijos bendrojo plano projekto koordinatorė Vyriausybėje.

„Praleidau daugybę metų skirtingose pasaulio šalyse, tačiau galiausiai panorau grįžti namo ir padaryti kažką ypatinga savo šaliai“, – sako ji. Moteris prisimena savo senelės žodžius, kai ji išvyko pirmą kartą.

„Ji pasakė, kad aš turiu laisvę išvykti, nes mes, vyresnės kartos žmonės, tik svajojome apie ją, bet aš taip pat turiu pareigą sugrįžti“, – prisiminė ji.

Dabar ji bando atkurti savo kontaktų tinklą, kaip ir kiti ilgą laiką negyvenę Lietuvoje. Jos manymu, žmonės, įgiję užsienyje patirties, gali labai daug duoti Lietuvai.

„Grįžę čia jie bando pritaikyti gerąsias praktikas, kurias matė kitose šalyse“, – sako ji.

Kas turėtų išlaikyti šalį?

Nors kai kurie lietuviai grįžo į Lietuvą, taip pat atvyko imigrantų iš kitų šalių, kaip kad Ukrainos, to nepakanka atitaisyti didžiulį deficitą, kuris atsirado pastaraisiais dešimtmečiais. Kaip reikėtų elgtis?

„Mes turime pradėti rimtą diskusiją apie imigraciją“, – sako Etninių tyrimų instituto tyrėja Giedrė Blažytė. Pagal sąlygų palankumą migrantams Lietuva atrodo prastai tarp kitų valstybių, rodo tarptautinis tyrimas „Migrantų integracijos politikos indeksas“ (MIPEX).

Šis indeksas nurodo, kaip Vakarų šalys susitvarko su imigrantų integracija. Švedija šiame reitinge yra ketvirta, Suomija – penkta.

Lietuva ne vienintelė Europoje susiduria su senstančios populiacijos problema, tačiau proporcingai didelė emigracija tik gilina problemą. Be to, visuomenė nėra pasirengusi priimti imigrantų, kurie padidintų ekonomiką ir padidintų mokesčių surinkimą.

„Aš tai pavadinčiau pasyviu priėmimu. Mes turime pakankamai gerą teisinę bazę, tačiau praktikoje nėra pinigų ir personalo suvaldyti integracijos procesą“, – sako ji.

„Tiek politikai, tiek visuomenė apskritai turėtų pradėti galvoti apie tai, kaip užsieniečiai, kurie atvyksta čia dirbti ar pradėti verslą, turėtų sugebėti tinkamai integruotis, kad jie jaustųsi kaip paprasti piliečiai. Svarbu, kad tam būtų parengta ilgalaikė strategija“, – įsitikinusi pašnekovė.