Antradienį valdančioji Didžiosios Britanijos konservatorių partija pradeda naujojo vyriausybės vadovo rinkimus.

Tai nebus paprastas uždavinys partijos nariams, nes, kaip paaiškėjo po dramatiškos „Brexito“ kampanijos, net ir pagrindiniai konservatorių politikai, balsavę už Britanijos pasitraukimą iš Bendrijos, neturėjo aiškaus plano, kaip tai bus daroma.

Daugiatūkstantinės jaunimo demonstracijos Londone parodė britų konservatoriams, kad „Brexito“ idėja toli gražu nėra labai populiari, ar juo labiau kaip nors vienija Britanijos piliečius. Sunku pasakyti kaip dabar bus pačioje konservatorių partijoje.

Apmaudus charizmatiško „Brexito“ kampanijos šalininko, buvusio Londono mero Boriso Johnsono pasitraukimas, bei ganėtinai skaudus politinis pralaimėjimas pačiam dabartiniam premjerui Davidui Cameronui, paliko partiją be aiškaus lyderio.

Tai rodo ir apklausos, pagal kurias nedidele persvara pirmauja dabartinė vidaus reikalų sekretorė Theresa May.

Bet ji pati agitavo prieš „Brexitą“, o dabar kalba apie ilgas derybas su Europos Sąjunga ir ganėtinai miglotus planus, kaip Britanija užsitikrins naujas geresnes sutartis su visomis Sąjungos šalimis.

Šioje situacijoje nemažų šansų įgavo tikrieji partijos reformatoriai, visada pasisakę už atsiskyrimą. Pavyzdžiui, teisingumo sekretorius Michaelis Gove`as. Jis iškart pripažino, kad nėra išvaizdus ir iškalbingas, bet kaip ir kita aktyvi „Brexito“ šalininkė energetikos ministrė Andrea Leadsom, šie politikai iškart prabilo apie „Brexito“ esmę – tai yra kaip apriboti britų nacionalistus erzinantį laisvą žmonių judėjimą iš skurdesnių Sąjungos šalių ir tuo pat metu neprarasti Europos bendrosios rinkos teikiamų privalumų.

Jie žada visa tai padaryti ir padaryti greitai. Beje, jie žada apginti Britanijoje jau gyvenančių ir dirbančių imigrantų interesus. Antradienio vakarą, po pirmojo konservatorių partijos balsavimo rato iš penkių kandidatų liks tik keturi. Taip bus tol, kol liks tik du potencialūs premjerai, dėl kurių balsuos visi partijos nariai.