Buvusi JK lietuvė ieško teisybės: dėl bedarbio išmokos svarsto kreiptis į teismą 

Buvusi JK lietuvė ieško teisybės: dėl bedarbio išmokos svarsto kreiptis į teismą
Asociatyvi nuotr.

Iš emigracijos grįžusi lietuvė atsidūrė aklavietėje. Trejus metus dirbusi ir gyvenusi Lietuvoje, tačiau čia nedeklaravusi gyvenamosios vietos, moteris neteko darbo, tad negali gauti bedarbio išmokos. Praradusi visas viltis ji žada toliau ieškoti teisybės teisinėmis priemonėmis.

Kovoja dėl vieno mėnesio bedarbio išmokos

Į redakciją besikreipusi Kristina šių metų balandžio pabaigoje gamykloje neteko darbo, kuriame dirbo nuo praėjusių metų lapkričio. Gegužės pradžioje ji Užimtumo tarnybos interneto svetainėje užsiregistravo dėl bedarbio statuso ir išmokos.

Iškart pradėjusi intensyviai ieškotis naujo darbo, jį netrukus rado. Birželio pradžioje ji pradėjo dirbti naujame darbe ir laukė bedarbio išmokos už gegužės mėn.

„Iš anksto buvau informuota, kad pirmą mėnesį po registracijos Užimtumo tarnyboje jokių išmokų negausiu. Taigi nesijaudinau. Birželio 6 dieną pradėjau dirbti, ir „Sodra“ mane informavo, kad esu draudžiama socialiniu draudimu. Dirbau ir iki birželio 23 d. laukiau bedarbio išmokos už gegužės mėnesį.

Kai nesulaukiau, paskambinau į „Sodrą“ bendruoju telefonu. Va, ten tai ir išgirdau pati absurdiškiausią ir kvailiausią argumentą“, – pasakoja Kristina. Paskambinusi į „Sodrą“ ji neva išgirdo, kad išmokos negaus, nes Lietuvoje yra nedeklaravusi gyvenamosios vietos.

Pašnekovė pasakoja ilgą laiką dirbusi Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą grįžusi 2017 m.

„Nuo mano grįžimo praėjo treji metai. Per visą šį periodą čia dirbau ir mokėjau mokesčius. Įdomiausiai, kad iš „Sodros“ pusės: mokėti mokesčius ir dirbti nereikia nieko deklaruoti. Apskritai, kiek Lietuvoje dirba užsieniečių, ir ar jie kažką turi deklaruoti?“ – piktinosi buvusi emigrantė.

Nesulaukusi bedarbio išmokos Kristina paskambino į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kur, anot jos, taip pat niekas negalėjo nei paaiškinti, nei padėti.

Vėliau ji tikina paskambinusi į Utenos „Sodros“ skyrių, kuriame darbuotojas neva atsiprašė už klaidą ir pažadėjo, kad liepos pradžioje moterį pasieks išmoka už gegužę.

„Deja, jos nėra. Taigi man kyla klausimas, kiek ilgai dar mokesčių mokėtojai turės išlaikyti visus „veltėdžius“, kurie nieko nemoka, nedaro ir nenori daryti. Tik siuntinėja vargšą žmogų vienas pas kitą. Absurdas! Kam tada jie reikalingi? Man, kaip gyvenusiai užsienyje (tikroje europietiškoje valstybėje, o ne butaforinėje) iš viso nesuprantamas dalykas, kas čia vyksta. Žinau tik vieną – dėl savo išmokos teks kreiptis į teismą. Nereikia sau gadintis nervų ir kažko ieškoti“, – pabrėžia Kristina.

Nors bedarbio statusas suteikiamas, jis negalioja

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigė negalintis komentuoti konkretaus asmens situacijos dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Jis pažymi, kad nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatyta, jog teisę į nedarbo išmoką turi ir išmoka gali būti skiriama bei mokama tik Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems asmenims, turintiems bedarbio statusą ir ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.

Bedarbio statusas suteikiamas Užimtumo tarnybos sprendimu, todėl nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas, gavus duomenis iš Užimtumo tarnybos apie bedarbio statuso suteikimą, panaikinimą (nutraukimą), sustabdymą ar atnaujinimą.

„Taigi neturint pakankamo stažo arba netekus bedarbio statuso, pavyzdžiui, išvykus į užsienį, kur žmogus gali pradėti dirbti, nedarbo išmoka nemokama“, – aiškina S. Jarmalis. Verta atkreipti dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 22 straipsnis, reglamentuojantis bedarbio statuso suteikimo sąlygas, nenumato, kad asmenims, kurie jau yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos, negalima suteikti bedarbio statuso, todėl statusas asmenims yra suteikiamas.

Tačiau jau remiantis kitu įstatymo straipsniu, kuris nurodo bedarbio statuso nutraukimo sąlygas, išvykimo į užsienį deklaravimas tampa pagrindu panaikinti bedarbio statusą.

Taigi moteris atsidūrė aklavietėje: Kristinai Lietuvoje nedeklaravus gyvenamosios vietos, laikoma, kad ji yra vis dar deklaravusi išvykimą į užsienį. Nors tokios sąlygos leidžia įgyti bedarbio statusą, tačiau tai gali tapti ir pagrindu jį panaikinti.

„Paaiškėjus, kad asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, kreipiamasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso duomenų patikslinimo. Gavus Užimtumo tarnybos duomenis apie gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje, nedarbo išmoka išmokama“, – ar vėliau deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje galima tikėtis bedarbio pašalpos, paaiškina „Sodra“.

S. Jarmalis atkreipia dėmesį, kad gyventojams patariama visada laiku informuoti Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ specialistus apie pasikeitusias aplinkybes, kurios turi įtakos nedarbo išmokos mokėjimui ir bedarbio statuso netekimui, pavyzdžiui, darbo pradžia Lietuvoje ar užsienyje, išvykimas svetur ieškoti darbo ar išvykimo iš Lietuvos deklaravimas.

Buvusi JK lietuvė ieško teisybės: dėl bedarbio išmokos svarsto kreiptis į teismą
Asociatyvi nuotr.

Iš emigracijos grįžusi lietuvė atsidūrė aklavietėje. Trejus metus dirbusi ir gyvenusi Lietuvoje, tačiau čia nedeklaravusi gyvenamosios vietos, moteris neteko darbo, tad negali gauti bedarbio išmokos. Praradusi visas viltis ji žada toliau ieškoti teisybės teisinėmis priemonėmis.

Kovoja dėl vieno mėnesio bedarbio išmokos

Į redakciją besikreipusi Kristina šių metų balandžio pabaigoje gamykloje neteko darbo, kuriame dirbo nuo praėjusių metų lapkričio. Gegužės pradžioje ji Užimtumo tarnybos interneto svetainėje užsiregistravo dėl bedarbio statuso ir išmokos.

Iškart pradėjusi intensyviai ieškotis naujo darbo, jį netrukus rado. Birželio pradžioje ji pradėjo dirbti naujame darbe ir laukė bedarbio išmokos už gegužės mėn.

„Iš anksto buvau informuota, kad pirmą mėnesį po registracijos Užimtumo tarnyboje jokių išmokų negausiu. Taigi nesijaudinau. Birželio 6 dieną pradėjau dirbti, ir „Sodra“ mane informavo, kad esu draudžiama socialiniu draudimu. Dirbau ir iki birželio 23 d. laukiau bedarbio išmokos už gegužės mėnesį.

Kai nesulaukiau, paskambinau į „Sodrą“ bendruoju telefonu. Va, ten tai ir išgirdau pati absurdiškiausią ir kvailiausią argumentą“, – pasakoja Kristina. Paskambinusi į „Sodrą“ ji neva išgirdo, kad išmokos negaus, nes Lietuvoje yra nedeklaravusi gyvenamosios vietos.

Pašnekovė pasakoja ilgą laiką dirbusi Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą grįžusi 2017 m.

„Nuo mano grįžimo praėjo treji metai. Per visą šį periodą čia dirbau ir mokėjau mokesčius. Įdomiausiai, kad iš „Sodros“ pusės: mokėti mokesčius ir dirbti nereikia nieko deklaruoti. Apskritai, kiek Lietuvoje dirba užsieniečių, ir ar jie kažką turi deklaruoti?“ – piktinosi buvusi emigrantė.

Nesulaukusi bedarbio išmokos Kristina paskambino į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kur, anot jos, taip pat niekas negalėjo nei paaiškinti, nei padėti.

Vėliau ji tikina paskambinusi į Utenos „Sodros“ skyrių, kuriame darbuotojas neva atsiprašė už klaidą ir pažadėjo, kad liepos pradžioje moterį pasieks išmoka už gegužę.

„Deja, jos nėra. Taigi man kyla klausimas, kiek ilgai dar mokesčių mokėtojai turės išlaikyti visus „veltėdžius“, kurie nieko nemoka, nedaro ir nenori daryti. Tik siuntinėja vargšą žmogų vienas pas kitą. Absurdas! Kam tada jie reikalingi? Man, kaip gyvenusiai užsienyje (tikroje europietiškoje valstybėje, o ne butaforinėje) iš viso nesuprantamas dalykas, kas čia vyksta. Žinau tik vieną – dėl savo išmokos teks kreiptis į teismą. Nereikia sau gadintis nervų ir kažko ieškoti“, – pabrėžia Kristina.

Nors bedarbio statusas suteikiamas, jis negalioja

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigė negalintis komentuoti konkretaus asmens situacijos dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Jis pažymi, kad nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatyta, jog teisę į nedarbo išmoką turi ir išmoka gali būti skiriama bei mokama tik Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems asmenims, turintiems bedarbio statusą ir ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.

Bedarbio statusas suteikiamas Užimtumo tarnybos sprendimu, todėl nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas, gavus duomenis iš Užimtumo tarnybos apie bedarbio statuso suteikimą, panaikinimą (nutraukimą), sustabdymą ar atnaujinimą.

„Taigi neturint pakankamo stažo arba netekus bedarbio statuso, pavyzdžiui, išvykus į užsienį, kur žmogus gali pradėti dirbti, nedarbo išmoka nemokama“, – aiškina S. Jarmalis. Verta atkreipti dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 22 straipsnis, reglamentuojantis bedarbio statuso suteikimo sąlygas, nenumato, kad asmenims, kurie jau yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos, negalima suteikti bedarbio statuso, todėl statusas asmenims yra suteikiamas.

Tačiau jau remiantis kitu įstatymo straipsniu, kuris nurodo bedarbio statuso nutraukimo sąlygas, išvykimo į užsienį deklaravimas tampa pagrindu panaikinti bedarbio statusą.

Taigi moteris atsidūrė aklavietėje: Kristinai Lietuvoje nedeklaravus gyvenamosios vietos, laikoma, kad ji yra vis dar deklaravusi išvykimą į užsienį. Nors tokios sąlygos leidžia įgyti bedarbio statusą, tačiau tai gali tapti ir pagrindu jį panaikinti.

„Paaiškėjus, kad asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, kreipiamasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso duomenų patikslinimo. Gavus Užimtumo tarnybos duomenis apie gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje, nedarbo išmoka išmokama“, – ar vėliau deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje galima tikėtis bedarbio pašalpos, paaiškina „Sodra“.

S. Jarmalis atkreipia dėmesį, kad gyventojams patariama visada laiku informuoti Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ specialistus apie pasikeitusias aplinkybes, kurios turi įtakos nedarbo išmokos mokėjimui ir bedarbio statuso netekimui, pavyzdžiui, darbo pradžia Lietuvoje ar užsienyje, išvykimas svetur ieškoti darbo ar išvykimo iš Lietuvos deklaravimas.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: