Gyventojai jau dabar galėtų nė cento nemokėti už daugiabučių renovaciją, jei valstybė apsispręstų subsidijuoti ar taikyti bent mažiausias lengvatas besikuriančioms Energetinių paslaugų bendrovėms (EPB). Tokios išvados dėstomos dar pernai gruodį Energetikos ministerijai įteiktoje studijoje.
 
Tačiau per metus mažinant gyventojų išlaidas renovacijai nepasistūmėta nė per žingsnį. 39 tūkst. litų mokesčių mokėtojams atsiėjusi studija atgulė į Energetikos ministerijos valdininkų stalčius. O už renovaciją atsakinga Aplinkos ministerija ir toliau žarsto milijonus renovacijos programos reklamai. Tiesa, ir milžiniška reklama nedaug tepadėjo – renovacijai už savus pinigus ryžtasi retas.

Atgulė stalčiun

Studiją „Dėl energetinių paslaugų bendrovių (EPB) atsiradimo ir plėtros kliūčių analizės atlikimo, kliūčių pašalinimo būdų nustatymo bei teisinių EPB atsiradimo ir plėtros prielaidų sukūrimo“ Energetikos ministerija viešojo konkurso būdu atrinktoje įmonėje „Ekotermija“ užsakė dar pernai liepą.

Gruodį studija pasiekė Energetikos ministeriją. Joje pasiūlyta, kaip paskatinti renovaciją neverčiant gyventojų užstatyti būstų, imti paskolų. Kuriant energetinių paslaugų bendroves nenukentėtų ir valstybė, nes jai nereikėtų investuoti daugiau nei dabar investuojama, įsitikinęs studiją atlikusios įmonės „Ekotermija“ vadovas Valdas Lukoševičius.

Energetinių paslaugų bendrovės pasaulyje konkrečiam gyvenamajam namui pasiūlo ir atlieka renovaciją. Tai gyventojams nekainuoja nė cento, už renovaciją moka bendrovė.

Bendrovei investuoti į renovaciją verta, nes gyventojai įsipareigoja po renovacijos dar kurį laiką mokėti už šilumą tiek, kiek prieš būsto atnaujinimą. Tai tęsiasi tol, kol rangovas atsiima visas savo investicijas ir uždirba tam tikrą suderintą pelną. Paprastai renovacija atsiperka per 10-15 metų.

EPB modelis šiuo metu sėkmingai taikomas dalyje Europos Sąjungos šalių. Tačiau Lietuvoje, anot V.Lukoševičiaus, kurti EPB be specialių teisės aktų kol kas neįmanoma, nes pagal dabartinius įstatymus bendrovei tektų atskirai susitarti su kiekvienu namo gyventoju.

„Iniciatyvą tam, kad EPB imtų kurtis, turi parodyti valstybė. Deja, praėjus beveik metams po mūsų atliktos studijos, ja visiškai nepasinaudota. Nepadaryta absoliučiai nieko“, – piktinasi tyrimo vadovas V.Lukoševičius.

Dabartinė programa – pasityčiojimas

Anot V.Lukoševičiaus, dabartinė Vyriausybė užsispyrusi dėl savo pasiūlyto renovacijos modelio „Jessica“ ir kitų būdų renovacijai paskatinti nė nenori matyti.

Šiuo metu Lietuvoje vykdoma Europos Sąjungos namų renovavimo programa „Jessica“, pagal kurią valstybė kompensuoja visas atnaujinimo projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Tačiau gyventojams vis tiek tenka imti paskolas, užstatyti būstą ar ieškoti kitų finansinių šaltinių renovacijai.

Pasak V.Lukoševičiaus, tokia programa Lietuvoje niekada nepasiteisins, net jei kompensuojama būtų ne 30, o 80 proc. renovacijos kaštų.

„Mūsų atlikta studija parodė, kad Lietuvos gyventojai yra labai neiniciatyvūs, jie negalvoja apie visą daugiabutį, apie energijos taupymą, gyvena šia diena. Todėl ši programa, ypač, kai reikalaujama užstatyti būstą ar imti paskolas, yra lyg pasityčiojimas iš visos renovacijos. Ji niekada nepasiteisins“, – tikino įmonės „Ekotermija“ direktorius.

Anot jo,  paskaičiavus, kiek valstybė šiuo metu išleidžia įvairioms kompensacijoms už šildymą kiauruose namuose gyvenantiems nepasiturintiems žmonėms, ir tą pačią sumą skyrus EPB kūrimui skatinti, naujų valstybės investicijų šiai programai išvis neprireiktų. 

„Vilties, kad reikalai pajudės, buvo atsiradę, kai renovacija ėmė domėtis Energetikos ministerija“, – pasakojo tyrimui apie EPB vadovavęs „Ekotermijos“ direktorius. Tačiau Energetikos ministerija, nors ir užsakė nepigiai kainavusią studiją, tolimesnėms mintims apie renovaciją per metus nerado laiko.

Skirta Visaginui

Už renovaciją Lietuvoje atsakingas aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas teigia, kad EPB modelio niekada nebuvo ir nėra planuojama taikyti visoje Lietuvoje. Anot jo, Energetikos ministerijai Vyriausybės nutarimu buvo pavesta atlikti studiją dėl EPB pagrindu vykdomos renovacijos modelio taikymo tik Visagine.

„Niekada nebuvo minčių taikyti šitą modelį visoje Lietuvoje. Visa Lietuva renovuojama pagal  „Jessica“ programą. Jos nereikia iš naujo kurti, niekur „stumti“, ji juda. O  Energetikos ministerijai buvo užduotis dėl Visagino, kur tikrai yra didelė problema“, – aiškino S.Šriūbėnas.

Tiesa, vicemeras pripažino, kad, jo žiniomis, iki šio pirmadienio Energetikos ministerijoje kuriant teisinę bazę EPB modelio taikymui palengvinti „tikrai dar nieko nebuvo padaryta“.

Pasak jo, Aplinkos ministerija tikrai nėra prieš EPB modelio taikymą Visagine, o jei jis pasiteisintų, tai ir plačiau Lietuvoje. Pati Aplinkos ministerija perimti parengtą studiją ir pati ruošti įstatymų pakeitimus neketina. „Taip nesidaro, kad Petrui neatlikus darbų, Jurgis juos nudirba“, – pašmaikštavo S.Šriūbėnas.

Abejoja efektyvumu

Paklaustas, kaip vertina teorinę galimybę Lietuvoje įdiegti renovacijos modelį EPB pagrindu, S.Šriūbėnas buvo skeptiškas. Anot jo, dabartinė programa „Jessica“ yra geresnė.

„Dar patrauklesnė gyventojams ji tapo, kai  Seimas pritarė siūlymui iš už parduotus klimato taršos leidimus gautų lėšų kompensuoti dar 15 proc. renovacijos kaštų gyventojams. Kompensuojame  pusę sumos“, – gyrė programą valdininkas.

Už renovaciją atsakingas viceministras piktinasi, kad studiją apie EPB rengusios „Ekotermijos“ vadovas dabartinę renovacijos programą išdrįso pavadinti pasityčiojimu. „Norėčiau ir aš tokio pasityčiojimo, kad man beveik pusę sumos valstybė duotų už būsto atnaujinimą“, – piktinosi S.Šriūbėnas.

Pasak jo, labiau nei „Jessicos“ galima abejoti siūlomo EPB modelio efektyvumu. Tos modelis, pasak S.Šriūbėno, būtų prievartinis.

EPB modeliu abejoja ir Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Pasak jo, nei teisininkai nei valdininkai „neploja katučių“ tokiam modeliui, o tariamas gyventojų lėšų taupymas čia tėra „žodžių žaismas“.

„Pritarčiau, kad tokia galimybė būtų, tačiau tai vis tiek būtų daroma gyventojų sąskaita. Gražiai skamba ta formuluotė „valstybės sąskaita“, tačiau iš tikrųjų tai vis tiek mokėti reiktų gyventojams. Tai yra tas pats, tik žodžių žaismas toks“, – mano G.Kazlauskas.

Komentuoja Kęstutis Jauniškis, Energetikos ministerijos atstovas spaudai
Energetinių paslaugų bendrovių veikla apima ne tik pastatų renovaciją, bet ir kitų efektyvaus ir taupaus energijos vartojimo priemonių įgyvendinimą, todėl studijos pirkimą vykdė Energetikos ministerija.

Studijos dėl energetinių paslaugų bendrovių veiklos Lietuvoje galimybių rengimas buvo numatytas Energetikos ministerijos 2010 metų veiklos plane. Studija parodė, kad teisės aktai jau dabar neužkerta kelio energetinių paslaugų teikimui, taip pat ir ESCO (Energy saving companies – anglų k.) modelio įgyvendinimui, tačiau energijos taupymo projektų inicijavimui būtinas aktyvus verslininkų, savivaldos ir valstybės dalyvavimas.

Šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos, kaip valstybė galėtų paskatinti energetinių paslaugų bendrovių atsiradimą. Tai galėtų būti specialių subsidijavimo fondų ar energijos taupymo projektų garantinio fondo sukūrimas, investicijų skatinimo specialiųjų priemonių nustatymas ar mokestinių lengvatų taikymas.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją