Pirmadienio, antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio rytą į bendrovę „Orlen Lietuva“ automobiliais vykti išsiruošę darbuotojai pasijuto tarsi laidotuvėse.

Automobilių kolona judėjo 40 kilometrų per valandą greičiu. Automobilių virtinė nusitęsė beveik dviejų dešimčių kilometrų kelio atkarpa nuo Mažeikių ribos iki Juodeikių kaime įsikūrusios naftos perdirbimo produktų gamyklos.

Šia neskelbta akcija darbuotojai protestavo prieš, pasak jų, vis labiau spaudžiančią bendrovės vadovybę. Sunkmetį išgyvenanti, dalį produkcijos rinkų praradusi bendrovė bando apkarpyti darbuotojų darbo užmokesčio biudžetą. Įmonė teigia, kad turėdama tokius nuostolius, nėra pajėgi išlaikyti papildomų socialinių garantijų paketo.

Imitavo gamyklos laidotuves

Eismą trikdančius vairuotojus bandė paprotinti juos stabdantys policijos pareigūnai, tačiau bendrovės darbuotojai tęsė akciją. Profsąjunga tvirtina neturėjusi įtakos šiam darbuotojų veiksmui. Gamykloje informacija apie organizuojamą akciją keliavusi iš lūpų į lūpas.

Darbuotojų ir darbdavio nesutarimų priežastis – derybos dėl naujo kolektyvinės sutarties projekto ar galimo senosios kolektyvinės sutarties galiojimo pratęsimo. Dabartinės kolektyvinės sutarties galiojimo laikas baigiasi birželio 12-ąją.

„Padėtis gamykloje labai įtempta. Gavome žinią iš darbuotojų, kad jie tokiu būdu imitavo gamyklos laidotuves. Galima interpretuoti ir taip. Galima tai vertinti ir kaip protestą. Derybos dėl kolektyvinės sutarties vyksta labai sunkiai. Darbdavys mums siūlo pasirašyti nesutarimo protokolą. Dar nežinau, ar tokį protokolą mes pasirašysime. Nesutariame todėl, kad darbdavys neišklauso mūsų pasiūlymų. Siūlome kompromisą, tačiau darbdaviui kompromiso atsisako. Jie argumentuoja, kad įmonės padėtis tokia jau bloga, ir darbuotojai tai turi suprasti“, – sakė bendrovės „Orlen Lietuva“ profesinės sąjungos tarybos pirmininkė Virginija Vilimienė.

Naujojoje bendrovės kolektyvinėje sutartyje darbdavys siūlo atsisakyti 15 procentų atlyginimo priemokos, numatytos mokėti už gerus darbo rezultatus. Reikalavimas išsaugoti šią priemoką, profsąjungos lyderės teigimu, – kertinis šiose derybose.

Policija pavojaus neįžvelgia

Vengdamas grūsties, į darbą ne automobiliu, o specialiuoju gamyklos autobusu kartu su kitais darbuotojais atvyko ir bendrovės generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara.

Policijos pareigūnai, anot profsąjungos darbuotojų, gąsdino lėtai važiuojančius darbuotojus nuobaudomis, tačiau rajono policijos komisariato vadovas tai neigia. Neigiama ir tai, kad suvaldyti padėtį policininkų prašė bendrovės vadovybė.

„Pažeidimų nesame nustatę. Sunku įvertinti, ar tai akcija, ar ne akcija. Jei tai apsunkina eismo sąlygas, mūsų pareigūnai į tai reaguoja. Mūsų tikslas ir pagrindinė užduotis, kad eismas būtų saugus. Pavojų eismo saugumui nebuvo nustatyta. Jei kas nors lėčiau važiavo, tai, manyčiau – ne problema“, – sakė Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Imantas Motiejūnas.

Anot I. Motiejūno, nė vienas automobilių virtinėje lėtai važiavęs vairuotojas nebuvo nubaustas ar gąsdinamas. Nors eismo taisyklėse numatyta, kad už tyčinį eismo trikdymą gali būti taikomos baudos. Tačiau policija esą neturinti tikslo bausti.

„Suvaldyti situacijos neprireikė, tiesiog pastebėta, kad susidarė didesnis automobilių srautas, žmonėms pasiūlytos išeitys. Negaliu pasakyti, ar tai akcija, ar „Orlen Lietuvoje“ kas nors vyksta“, – tvirtino policijos komisariato vadovas.

Darbo krūviai – nebepakeliami

Priemoką, kurią išsaugoti nori profsąjunga, iki šiol pagal ankstesnę kolektyvinę sutartį gaudavo dauguma bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų. Priemoka, anot profsąjungos tarybos vadovės, buvo paskatinimas dirbti labai gerai, siekti gerų rezultatų. Negaunančių šios priemokos pasitaikydavo retai, tad dauguma tokią priemoką vertino kaip įprastą darbo užmokesčio dalį.

Šiemet bendrovėje, darbdavio sprendimu, darbuotojų skaičius sumažėjo 160 darbuotojų, tad darbo kiekvienam dirbančiam dar padaugėjo.

„Likę darbuotojai dirba velniškai dideliais, tiesiog nebepavežamais krūviais. Kai kurie dirba tiesiog iki sąmonės netekimo, o darbdavys žada atimti dar ir 15 procentų priemoką – vietoje to, kad atlygintų darbuotojams už padidintą darbo krūvį”, – sakė V. Vilimienė.

Anot jos, minėtą priemoką darbuotojams darbdavys mokėdavo ne šiaip sau, o už nustatytus darbo rodiklius – juos dar reikėdavo pasiekti. Darbuotojams tai buvusi paskata stengtis dirbti labia gerai.

Profesinės sąjungos atstovai siūlė darbdaviui nustatyti didesnius rodiklius, sugriežtinti tvarką, tačiau darbdavio toks pasiūlymas nesudomino. Darbdavio argumentas darybose buvęs vienintelis: įmonės padėtis sunki.

„Ant darbuotojų pečių sukraunamos visos problemos“, – taip situaciją įvertino Naftininkų profesinės sąjungos vadovė.

Darbdavys mato miegančius

Anot V. Vilimienės, darbdavio atstovai netgi aiškina, kad operatoriai naktimis ne dirba, o miega. „Normalu, kad nakties metu žmogus, kuris įtemptai kompiuteriuose stebi procesą, kartais užmerkia akis. Kitaip net neįmanoma. Žmonėms nuo įtempto žiūrėjimo į monitorius akys varva. Tokie žmogiškieji faktoriai – ne argumentas sakyti, kad žmonės neužsidirba minėtų procentų. Tokius argumentus mes vertiname tik kaip įžeidimą, nepagarbą darbo žmonėms, ne kitaip. Žmonės nebeturi kaip saugoti savo sveikatą, o darbdavys aiškina, kad žmonės nedirba. Buvome pasipiktinę. Mane, kaip darbuotojų atstovę, tai įžeidė“, – karštai aiškino profsąjungos lyderė.

Anot jos, galiojančioje kolektyvinėje sutartyje numatytos ir darbo pertraukėlės darbuotojams, nors dėl darbo krūvio šio kolektyvinės sutarties punkto dažniausiai nebesilaikoma.

Rudenį gamykloje ketinama atleisti dar daugiau kaip dvi dešimtis darbuotojų – sudarytos sutartys su žmonėmis, kurie atleidimo metu gaus buvusioje kolektyvinėje sutartyje numatytas išeitines išmokas. Šie darbuotojai atleidžiami, stabdant kai kuriuos gamybos įrenginius, jungiant kai kurių procesų valdymą – tokiu būdu optimizuojant veiklos išlaidas.

Profsąjunga bando padėti įmonei

Anot V. Vilimienės, profsąjunga supranta sunkią įmonės padėtį ir dalies socialinių garantijų kolektyvinės sutarties projekte atsisakė. Nebereikalaujama iš darbdavio paremti darbuotoją šeimos nario mirties atveju, finansuoti sporto renginius. Pirmą sykį per visą gamyklos istoriją nebebus rengiama ir darbuotojų vasaros šventė, į kurią dar prieš kelerius metus koncertuoti atvykdavo pasaulyje žinomi atlikėjai – pavyzdžiui, suomių grupė „Lordi“ ar škotų grupė „Nazareth“.

Jei profsąjunga sutiktų pasirašyti darbdavio siūlomą nesutarimo protokolą, senoji kolektyvinė sutartis nebetektų galios. Vietoje to būtų šaukiama taikinimo komisija, kuri vykdytų įvairias procedūras. Tokiu atveju profsąjunga galėtų organizuoti įvairias protesto akcijas, kurias ją jau kuris laikas kviečia daryti darbuotojai. „Jie spaudžia mus į kampą. Pirmadienį pradėta akcija – spaudimas darbdaviui ir profsąjungai“, – sakė V. Vilimienė.

Ji taip pat sakė, kad Naftininkų profsąjungą palaikanti Lietuvos profsąjungų konfederacija bando padėti bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovybei kalbėtis su šalies vyriausybe. „Visos Lietuvos profsąjungos palaiko mūsų siekius. Bandome padėti įmonei išgyventi per vyriausybę. Tikimės, kad mūsų pagalbą įvertins ir darbdavys – padės išsaugoti mums esmines kolektyvinės sutarties garantijas. Tačiau mūsų pastangos jiems neatrodo esmingos ir svarbios“, – teigė V. Vilimienė.

Patiria didžiulius nuostolius

„Dabartinė įmonės finansinė padėtis neleidžia išlaikyti papildomų socialinių garantijų paketo nesukeliant pavojaus įmonės išlikimui. Bendrovė šiuo metu dirba patirdama didžiulius nuostolius, buvome priversti atleisti dalį žmonių, mažinti gamybos apkrovas, taupyti visose srityse ir ieškoti būdų kaip išgyventi itin nepalankiomis rinkos sąlygomis. Papildomas naudos ir priemokos bus sumažintos visiems darbuotojams, įskaitant ir vadovus“, – taip šįryt situaciją aiškino bendrovės „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių atstovas Audrius Stasiulaitis.

Pasak bendrovės atstovo, bendrovės socialiniai partneriai yra išsamiai susipažinę su sunkia padėtimi bendrovėje.

„Mes jiems suteikėme aiškią informaciją apie šio neišvengiamo taupymo priežastis. Visada pasisakėme už atvirą ir nuoširdų dialogą su darbuotojais ir socialiniais partneriais. Reguliariai informuojame profesinę sąjungą ir darbuotojus apie įmonės padėtį bei priimamus svarbius sprendimus“, – tvirtino jis.

Paklaustas, ar bendrovės vadovai kreipėsi į policiją dėl darbuotojų akcijos kelyje, A. Stasiulaitis tvirtino, kad bendrovė įpareigota reaguoti į visus įvykius, kurie kelia pavojų kitų žmonių saugumui.

„Pagal galiojančią tvarką informavome kelių policiją, daugiau jokių veiksmų nesiėmėme. Reaguoti į bandymus blokuoti kelią mus ragino ir į darbą vykstantys darbuotojai, kurie pakeliui į darbą sugaišo dvigubai ilgesnį laiką“, – sakė A. Stasiulaitis.