Darbuotojai dėl ilgalaikio nedarbingumo dažniausiai kaltino psichinės sveikatos problemas, skeleto-raumenų traumas arba tokias ligas, kaip vėžys ir insultas.

CIPD teigimu, po pandemijos įvykę darbo kultūros pokyčiai ir pragyvenimo išlaidų krizė lėmė, kad kai kurie darbuotojai jaučiasi atsiskyrę ir patiria stresą. Darbas namuose taip pat gali būti problema darbuotojams, kurie gyvena vieni arba turi ribotus socialinius ryšius.

Daugumoje apklaustų organizacijų buvo mokamos ligos pašalpos, o maždaug pusė turėjo darbuotojų gerovės gerinimo strategiją. Tačiau CIPD teigė, kad nedarbingumo rodikliai vis dar didėja, todėl darbdaviai turi imtis daugiau veiksmų.

„Tai reiškia, kad reikia valdyti pagrindinius darbe kylančius pavojus žmonių sveikatai, kad būtų išvengta streso, ir, jei įmanoma, anksti įsikišti, kad sveikatos problemos neplistų, – sakė CIPD vyresnioji patarėja darbuotojų gerovės klausimais Rachel Suff. – Svarbu, kad organizacijose būtų sukurta atvira, palanki kultūra, kurioje darbuotojai jaustųsi galintys kreiptis.“