Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad antroji krizės banga veikiausiai bus, iš jų beveik 9 iš dešimties tiki, kad ji smogs Lietuvai ir galbūt taip pat smarkiai kaip prieš dvejus metus, tačiau galimiems finansiniams sukrėtimams ruošiasi mažiau nei pusė tikinčiųjų antra krizės banga, rodo DELFI užsakymu Spinter tyrimų rugsėjo 12-19 dienomis atlikta apklausa. Ekonomistai komentuoja, kad dalis gyventojų jaučiasi pasiruošę, kiti – neturi iš ko ruoštis, tačiau Lietuvos ūkis bendrai naują galimos krizės bangą pasirengęs atlaikyti daug geriau nei prieš trejus metus.

Kad nauja krizės banga bus arba greičiausiai bus, mano apie 60 proc. apklaustųjų. Nuomonės neturi beveik penktadalis. Antrosios krizės bangos dažniau tikisi vyrai, 36-55 metų, aukštąjį išsimokslinimą turintys, aukščiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Iš manančiųjų, kad laukia dar vienas sunkmetis, daugiau nei pusė įsitikinę, kad jis smarkiai supurtys Lietuvą, daugiau nei trečdalis mano, kad šią krizę išgyvensime lengviau. Vyrai bei didžiausių pajamų atstovai dažniau tiki, kad naujoji krizė smarkiai palies ir Lietuvą. 36-45 m. atstovai dažniau linkę manyti, kad krizės neišvengsime, bet nukentėsime mažiau nei 2009 m.

Iš manančiųjų, kad krizė ateis, beveik 58 proc. jai niekaip nesiruošia, 26 proc. susilaiko nuo didesnių išlaidų, 21,8 proc. - nuo didesnių finansinių įsipareigojimų, daugiau taupo – apie 12 proc. Susilaikantys nuo didesnių išlaidų dažniau nurodė vyrai, 26-55 m. atstovai. Moterys dažniau nurodė pradėjusios daugiau taupyti.

Niekaip krizei nesiruošia žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, jauniausio (18-25m.) ir vyriausio (vyresni nei 55 m.) amžiaus respondentai.

SEB banko šeimos finansų specialistės Julitos Varanauskienės teigimu, dalis atsakė, kad nesiruošia niekaip, nes galbūt jau yra pasiruošę, arba neturi pajamų ir išgalių papildomai ruoštis.

„Didelė dalis sako, kad niekaip nesiruošia, nes neturi jokios galimybės (...) Galbūt jų nuostata tokia, kad „vieną krizę išgyvenome ir pripratome“, - sako J. Varanauskienė. Labiausiai nerimaujantiems dėl galimos krizės ji pataria, jei įmanoma, papildomai pasitaupyti, neprisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų.

Jeigu krizė bus, įmonės tam geriau pasiruošusios, valstybei teks toliau taupyti

Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tikimybė, kad euro zonos ekonomika susitrauks yra gana didelė – kai kurių didesnių ekonomikų susitraukimo galime sulaukti jau metų pabaigoje. Prancūzijos, Portugalijos ekonomikos paskutiniu metu jau nebeaugo, kitų valstybių, taip pat ir Vokietijos – tik simboliškai.

„Tačiau tikėtina, kad toks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro zonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai lėtai. Yra galimas ir blogesnis scenarijus – skolos ir nepasitikėjimo problemos plintančios iš Graikijos į didesnes valstybes, Italiją ir Ispaniją, gali destabilizuoti visą ES finansų sistemą. Tada euro zonos nuosmukis galėtų būti ir gilesnis, turbūt panašus į tą, kurį ji išgyveno 2008 metų pabaigoje bankrutavus JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“, - kalba N. Mačiulis.

Anot jo, prasidėjus gilesnei krizei labiausiai nukentėtų verslas, eksportuojantis į Vakarų Europą, bei transporto sektorius. Naujos krizės bangos baimė dėl savo ateities sumažintų ir vidaus vartojimą – taip susilpnėtų abu Lietuvos ekonomikos atsigavimo varikliai, nors vidaus vartojimas taip smarkiai kaip 2009 metais nukentėti neturėtų – nes per pastaruosius trejus metus panaikinti nekilnojamo turto, vidaus vartojimo burbulai.

„Šiuo metu vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė yra jau didesnė nei 2008 metais, įmonės optimizavo procesus, padidino veiklos efektyvumą. Todėl net reikšmingai susvyravus paklausai ES ir kitos pasaulio šalyse, Lietuvos eksportas susitrauktų daug mažiau nei 2009 metais“, - kalba analitikas, pasak kurio, dabar daugiau rūpesčių kelia viešieji finansai, kurių net ir po stipraus taupymo nepavyko visiškai subalansuoti.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad privačiam sektoriui papildomo pasiruošimo nereikia, o viešas sektorius turi tęsti iki šiol vykdytą griežtą fiskalinę politiką ir įgyvendinti struktūrines reformas. Priešingai, privatus sektorius nusprendęs aktyviai ruoštis – daugiau taupyti, mažiau vartoti ir investuoti – netgi galėtų sukelti krizę“, - sako ekonomistas.

Parengta pagal www.delfi.lt