Nors kovą ekonomika susitraukė, per pirmuosius tris šių metų mėnesius ji iš viso išaugo 0,8 proc., o tai lėmė po koronaviruso pandemijos apribojimų atsigaunantis svetingumo ir kelionių sektorius.

Visgi Didžiosios Britanijos centrinis bankas – Anglijos bankas – neseniai perspėjo, kad šaliai gresia „staigus ekonomikos sulėtėjimas“, nes kainos auga sparčiausiai per 30 metų, o tai lemia sparčiai didėjančios degalų, maisto ir energijos kainos. Bankas prognozuoja, kad infliacija metų pabaigoje gali viršyti 10 proc.

Iždo kancleris Rishi Sunakas anksčiau sakė, kad yra „pasirengęs padaryti daugiau“, tačiau neįsipareigojo imtis tolesnių veiksmų kovojant su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis. Jis tvirtino, kad Jungtinės Karalystės ekonomika išlieka „atspari“ ir per pastaruosius tris mėnesius augo sparčiau, palyginti su kitomis didelės ekonomikomis.

Kancleris nepasakė, ar artimiausiais mėnesiais tikėtina recesija, tačiau pripažino, kad dėl karo Ukrainoje „pasaulio ekonomika susiduria su infliaciniu spaudimu“.

Anglijos bankas praėjusią savaitę pareiškė, prognozuojąs, jog ekonomika susitrauks per paskutinius tris šių metų mėnesius, o 2023 metaus smuktels dar 0,25 proc. Nors techniškai tai nebūtų recesija, kuri apibrėžiama kaip ekonomikos mažėjimas du ketvirčius iš eilės, tačiau JK kiltų reali recesijos rizika.

Naujausi BVP duomenys paskatino vėl raginti įvesti „nenumatyto didelio pelno“ mokestį didelėms naftos ir dujų bendrovėms, kad būtų lengviau spręsti didėjančių pragyvenimo išlaidų problemą.

Dabartinė vyriausybės politika yra tokio mokesčio nenustatyti, nes baiminamasi, kad mokestis gali atgrasyti nuo investicijų į naujus naftos ir dujų telkinius ir aplinkosaugos technologijas.

Tačiau R. Sunakas pažymėjo, kad jam „nelabai patinka toks mokestis“, tačiau pripažino, jog mato, kad didžiosios energetikos bendrovės gauna didelį pelną. Jis sakė norįs, kad įmonės investuotų Jungtinėje Karalystėje, bet jei taip neatsitiks, „jokia galimybė nebus atmesta“.