Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Verslininkai tikisi valstybės paramos, tačiau ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, o didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams, nevertėtų turėti, nes paveiktos – visos Europos Sąjungos šalys.

Šiandien tuščios parduotuvių lentynos vėl gali tapti realybe, Rusijos tautos beveik garbinamam prezidentui V. Putinui uždraudus importą iš šalių, pritarusių griežtoms sankcijoms. Maždaug trečdalis maisto Rusijoje importuojama, didmiesčiuose – net iki dviejų trečdalių, todėl internete jau patys rusai šaiposi, kad maistas – CŽV išradimas, o jo gausa parduotuvėse buvo didžiausia geopolitinė XX a. katastrofa.

Tačiau jau dabar aišku, kad nuostolių patirs visi, daugiausia – Europos šalys. Pernykščiais eksporto į Rusiją duomenimis, labiausiai nukentės Norvegija, ypač smuks lašišų eksportas, galvos skausmo turės Lenkija, kaip didžiausia vaisių eksportuotoja.

Lietuvos nuostoliai vertinami kaip didžiausi iš trijų Baltijos šalių ir didesni negu tokių Rusijos prekybos partnerių, kaip Italija, Graikija ir Švedija.

Diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Spėjama, didesnių bankrotų nebus, tačiau gamintojai baiminasi – mažėjant eksportui gali tekti atleisti dalį žmonių, ypač dirbančių transporto ar logistikos įmonėse.

Prie Rusijos draudimų jau pripratę vežėjai sako, kad nuostolių tikrai neišvengs, nes iki šiol trečdalį į Rusija vežamų krovinių sudarė maisto produktai. Kas aštuntas lietuviškas vilkikas veža ne mūsų šalies produkciją. Rusijos draudimas palies ir kitus Europos vežėjus, todėl verslas skaičiuoja, kad prireiks dviejų savaičių padėčiai įvertinti.

Lengvu chaosu situaciją apibūdina ir daržovių bei vaisų eksportuotojai. Kol kas didžia problema – kur dėti Rusijai skirtas prekes esančias sandėliuose ar jau keliaujančias į Rusiją. Į Rusija daugiausia vežamos morkos, svogūnai, o per metus ši šalis tokios produkcijos nuperka už maždaug 1 mlrd. Lt.

Rusijai nuo metų pradžios dėl kiaulių maro uždraudus įvežti kiaulieną, Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės turėjo mažinti pajėgumus, kai kurios – net iki 60 proc., o kas mėnesį netenka po maždaug 14 mln. litų. Dabar nauja problema – kur dėti jautieną, kurios eksportas į Rusiją sudarė ketvirtadalį produkcijos.

Kadaise Rusijos vadovų girtų lietuviškų pieno produktų taip pat mažiausiai metus nebus ant eilinių rusų stalo. Pieno gamintojai, metų pabaigoje jau patyrę kas yra Rusijos embargas, kai Rusija buvo uždraudusi keturių didžiausių Lietuvos bendrovių produktų importą, šįkart sako – be valstybės paramos jie neapsieis. Kitaip Rusijos sprendimus pajus ir Lietuvos ūkininkai, nes teks mažinti pieno supirkimo kainas.

Ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, jį slegia pažadai atkurti ir net didinti mažiausias pensijas. Todėl gelbėti kai kuriuos sektorius gali būti per didelė našta. Ekonomistai mato vieną išeitį – ieškoti paramos ES. Lietuva turi finansinės pagalbos šaltinį – 200 mln. litų europinių lėšų fondą, skirtą eksportui skatinti.

Ekspertai pripažįsta, kad suskaičiuoti Rusijos ekonominio karo su puse pasaulio padarinius – neįmanoma. Kaip neįmanoma nuspėti, ar Rusija apsiribos tik maisto produktų sankcijų paketu.