Dešimt kliūčių, trukdančių susirasti darbo Lietuvoje - Anglija.lt
 

Dešimt kliūčių, trukdančių susirasti darbo Lietuvoje 

Nedarbo lygis gegužę Lietuvoje siekė 11 procentų. Kas trukdo rasti darbo? Iš apklaustųjų žmonių, ieškančių darbo, atsakymų ryškėja 10 svarbiausių veiksnių, trukdančių įsidarbinti.

1. Amžius

Dažniausiai darbo ieškančių žmonių nurodyta priežastis – amžius. „Dauguma darbdavių nenori priimti į darbą žmogaus, kuriam per 40 metų. Man amžius – didžiausia kliūtis, nes jau pusantrų metų nepavyksta gauti darbo", – asmenine patirtimi dalijosi Loreta.

2. Lytis

Toliau nemažai apklaustųjų nurodė, kad įsidarbinti trukdo jų lytis. „Daugelyje darbdavių skelbimų nurodoma, kad ieškoma padavėjos ar barmenės. Tokiu būdu užkertamas kelias įsidarbinti vyrams“, – piktinosi Mantas.

3. Užsienio kalbų nemokėjimas

„Šiandien, jei nemoki užsienio kalbų, į darbo pokalbius geriau neiti", – sakė darbo ieškanti Vida. Pasak pašnekovės, kiekviename darbo skelbime ar pasiūlyme vienas pagrindinių reikalavimų – bent dviejų užsienio kalbų mokėjimas ar gebėjimas susikalbėti.

4. Profesinės patirties stoka

Apklaustieji taip pat dažnai skundėsi, kad darbdaviai vengia darbuotojų, turinčių menką patirtį arba visai jos neturinčių.
„Darbdaviai net nesidomi siunčiamu CV, jei esi be profesinės patirties“, – guodėsi Linas.

5. Bloga valdžia

To metu vyresni žmonės labiau skundėsi valdžia ir jos tariamu nesugebėjimu rūpintis savo šalies žmonėmis. Vyresnio amžiaus apklaustiesiems atrodė, kad darbu juos turėtų aprūpinti Vyriausybė.

„Jau susitaikiau su mintimi, kad geriau nebus. Nusibodo „bardakas“ Lietuvoje, o valdžiai nusispjauti į žmones, neturinčius iš ko pragyventi ir susimokėti komunalinių mokesčių“, – piktinosi Marija.

6. Sveikata, neįgalumas

Kai kurie apklaustieji tvirtino, kad turint sveikatos problemų įsidarbinti sudėtinga. Dažniausiomis sveikatos problemomis pašnekovai įvardijo širdies ligas ir epilepsiją. Jeigu žmogus nėra darbingas 100 proc., tuomet darbdaviai tik labai išskirtiniais atvejais sutinka priimti žmogų į darbą.
„Turiu antrą invalidumo grupę, todėl dauguma darbdavių nepriima į darbą vien dėl mažo mano darbingumo“, – sakė Antanas.

7. Pažinčių stoka

„Jeigu neturi pažinčių, susirasti darbą labai sunku. Reikia turėti „gerų dėdžių“, kurie padėtų surasti padorią darbo vietą. Aš neturiu pažinčių, todėl darbo ieškau jau daugiau kaip pusantrų metų. Baigiau ekonomikos studijas, o įsidarbinti nėra prošvaisčių“, – dūsavo ekonomisto vietos ieškantis Leonas.

8. Motyvacija

Dauguma studentų, belaukiančių eilėje dėl įsidarbinimo, rimta problema įvardijo motyvacijos stoką.
„Mano draugai nežino, kokio darbo norėtų. Dauguma dirbtų bet kokį samdomą darbą, kad tik gautų pinigų. Siekdami rasti gerą darbą, darbuotojai turėtų konkrečiai žinoti, kuo nori būti ar kokias pareigas sieki užimti“, – aiškino studijas baigusi Monika.

9. Netinkamas prisistatymas

Netinkamas savęs pristatymas darbdaviui pokalbio metu – taip pat pakankamai rimta priežastis negauti norimo darbo.
„Manau, kad trūksta seminarų, kuriuose būtų mokoma, kaip gerai parašyti motyvacinį laišką, sudominantį darbdavius. Pokalbiui dėl darbo reikia pasiruošti, gebėti pateikti save iš gerosios pusės, tačiau nenuslėpti tų dalykų, kurių neišmanome. Mano manymu, kiekvienas žmogus gali susirasti darbą, tačiau turi mokėti save tinkamai pristatyti“, – patirtimi dalijosi Ligita.

10. Informacijos stygius

Informacijos trūkumas – dar viena problema, trukdanti sėkmingai įsidarbinti.
„Man sunku dirbti su kompiuteriu, todėl negaunu pakankamai informacijos apie siūlomą darbą. Galėtų būti specialus leidinys arba seminarai, kuriuose žmones supažindintų su darbo skelbimais“, – svajojo Dalia, ieškanti socialinio darbo.

Ką apie 10 kliūčių mano Darbo birža ir ekonomistai?

Kalbėdama apie įsidarbinimo kliūtis, ekonomistė Rūta Vainienė didžiausia kliūtimi įvardija Darbo kodeksą. Anot jos, žmones baugina darbo laiko režimas, atostogos, atleidimas, mokesčiai „Sodrai“ – visa ši priežiūros sistema varžo įsidarbinimo galimybes.

„Žmonėms įsidarbinti trukdo ir minimali alga žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl tokių darbuotojų mažėja. Kita priežastis – dideli darbuotojo lūkesčiai. Labai dažnai darbdavio ir darbuotojo lūkesčiai išsiskiria, nes darbdaviai stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių, sutinkančių dirbti už minimalų atlyginimą“, – sakė R.Vainienė.

Kita vertus, anot ekonomistės, šiandien darbdaviai stengiasi kuo daugiau naudotis robotais, pakeičiančiais žmones. Pavyzdžiui, prekybos centruose esančios savitarnos kasos leidžia žmogui apsipirkti savarankiškai, todėl žmogaus darbas tampa vis mažiau reikalingas.

Paprašyta įvertinti pagal apklaustųjų atsakymus sudarytą svarbiausių įsidarbinimo kliūčių dešimtuką, Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė į pirmą vietą iškėlė motyvaciją.

„Nenoras dirbti galbūt atsiranda ir dėl per mažo uždarbio, sunkių darbo sąlygų, netinkamos darbo aplinkos ar kitų veiksnių. Kartais įsidarbinti tiesiog nepavyksta, nes keliami per dideli reikalavimai tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo pusės arba toje vietoje, kur gyvena žmogus, nėra darbo pagal jo specialybę, o vykti dirbti į kitą miestą jis nesutinka“, – kalbėjo J.Baublienė.

Pasak J.Baublienės, nedarbas šalyje mažėja jau kelintas mėnuo, pradedant vasario mėnesiu. Iš viso šįmet bedarbių skaičius sumažėjo 47 tūkstančiais.

Kristina Gecevičiūtė

Nedarbo lygis gegužę Lietuvoje siekė 11 procentų. Kas trukdo rasti darbo? Iš apklaustųjų žmonių, ieškančių darbo, atsakymų ryškėja 10 svarbiausių veiksnių, trukdančių įsidarbinti.

1. Amžius

Dažniausiai darbo ieškančių žmonių nurodyta priežastis – amžius. „Dauguma darbdavių nenori priimti į darbą žmogaus, kuriam per 40 metų. Man amžius – didžiausia kliūtis, nes jau pusantrų metų nepavyksta gauti darbo", – asmenine patirtimi dalijosi Loreta.

2. Lytis

Toliau nemažai apklaustųjų nurodė, kad įsidarbinti trukdo jų lytis. „Daugelyje darbdavių skelbimų nurodoma, kad ieškoma padavėjos ar barmenės. Tokiu būdu užkertamas kelias įsidarbinti vyrams“, – piktinosi Mantas.

3. Užsienio kalbų nemokėjimas

„Šiandien, jei nemoki užsienio kalbų, į darbo pokalbius geriau neiti", – sakė darbo ieškanti Vida. Pasak pašnekovės, kiekviename darbo skelbime ar pasiūlyme vienas pagrindinių reikalavimų – bent dviejų užsienio kalbų mokėjimas ar gebėjimas susikalbėti.

4. Profesinės patirties stoka

Apklaustieji taip pat dažnai skundėsi, kad darbdaviai vengia darbuotojų, turinčių menką patirtį arba visai jos neturinčių.
„Darbdaviai net nesidomi siunčiamu CV, jei esi be profesinės patirties“, – guodėsi Linas.

5. Bloga valdžia

To metu vyresni žmonės labiau skundėsi valdžia ir jos tariamu nesugebėjimu rūpintis savo šalies žmonėmis. Vyresnio amžiaus apklaustiesiems atrodė, kad darbu juos turėtų aprūpinti Vyriausybė.

„Jau susitaikiau su mintimi, kad geriau nebus. Nusibodo „bardakas“ Lietuvoje, o valdžiai nusispjauti į žmones, neturinčius iš ko pragyventi ir susimokėti komunalinių mokesčių“, – piktinosi Marija.

6. Sveikata, neįgalumas

Kai kurie apklaustieji tvirtino, kad turint sveikatos problemų įsidarbinti sudėtinga. Dažniausiomis sveikatos problemomis pašnekovai įvardijo širdies ligas ir epilepsiją. Jeigu žmogus nėra darbingas 100 proc., tuomet darbdaviai tik labai išskirtiniais atvejais sutinka priimti žmogų į darbą.
„Turiu antrą invalidumo grupę, todėl dauguma darbdavių nepriima į darbą vien dėl mažo mano darbingumo“, – sakė Antanas.

7. Pažinčių stoka

„Jeigu neturi pažinčių, susirasti darbą labai sunku. Reikia turėti „gerų dėdžių“, kurie padėtų surasti padorią darbo vietą. Aš neturiu pažinčių, todėl darbo ieškau jau daugiau kaip pusantrų metų. Baigiau ekonomikos studijas, o įsidarbinti nėra prošvaisčių“, – dūsavo ekonomisto vietos ieškantis Leonas.

8. Motyvacija

Dauguma studentų, belaukiančių eilėje dėl įsidarbinimo, rimta problema įvardijo motyvacijos stoką.
„Mano draugai nežino, kokio darbo norėtų. Dauguma dirbtų bet kokį samdomą darbą, kad tik gautų pinigų. Siekdami rasti gerą darbą, darbuotojai turėtų konkrečiai žinoti, kuo nori būti ar kokias pareigas sieki užimti“, – aiškino studijas baigusi Monika.

9. Netinkamas prisistatymas

Netinkamas savęs pristatymas darbdaviui pokalbio metu – taip pat pakankamai rimta priežastis negauti norimo darbo.
„Manau, kad trūksta seminarų, kuriuose būtų mokoma, kaip gerai parašyti motyvacinį laišką, sudominantį darbdavius. Pokalbiui dėl darbo reikia pasiruošti, gebėti pateikti save iš gerosios pusės, tačiau nenuslėpti tų dalykų, kurių neišmanome. Mano manymu, kiekvienas žmogus gali susirasti darbą, tačiau turi mokėti save tinkamai pristatyti“, – patirtimi dalijosi Ligita.

10. Informacijos stygius

Informacijos trūkumas – dar viena problema, trukdanti sėkmingai įsidarbinti.
„Man sunku dirbti su kompiuteriu, todėl negaunu pakankamai informacijos apie siūlomą darbą. Galėtų būti specialus leidinys arba seminarai, kuriuose žmones supažindintų su darbo skelbimais“, – svajojo Dalia, ieškanti socialinio darbo.

Ką apie 10 kliūčių mano Darbo birža ir ekonomistai?

Kalbėdama apie įsidarbinimo kliūtis, ekonomistė Rūta Vainienė didžiausia kliūtimi įvardija Darbo kodeksą. Anot jos, žmones baugina darbo laiko režimas, atostogos, atleidimas, mokesčiai „Sodrai“ – visa ši priežiūros sistema varžo įsidarbinimo galimybes.

„Žmonėms įsidarbinti trukdo ir minimali alga žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl tokių darbuotojų mažėja. Kita priežastis – dideli darbuotojo lūkesčiai. Labai dažnai darbdavio ir darbuotojo lūkesčiai išsiskiria, nes darbdaviai stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių, sutinkančių dirbti už minimalų atlyginimą“, – sakė R.Vainienė.

Kita vertus, anot ekonomistės, šiandien darbdaviai stengiasi kuo daugiau naudotis robotais, pakeičiančiais žmones. Pavyzdžiui, prekybos centruose esančios savitarnos kasos leidžia žmogui apsipirkti savarankiškai, todėl žmogaus darbas tampa vis mažiau reikalingas.

Paprašyta įvertinti pagal apklaustųjų atsakymus sudarytą svarbiausių įsidarbinimo kliūčių dešimtuką, Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė į pirmą vietą iškėlė motyvaciją.

„Nenoras dirbti galbūt atsiranda ir dėl per mažo uždarbio, sunkių darbo sąlygų, netinkamos darbo aplinkos ar kitų veiksnių. Kartais įsidarbinti tiesiog nepavyksta, nes keliami per dideli reikalavimai tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo pusės arba toje vietoje, kur gyvena žmogus, nėra darbo pagal jo specialybę, o vykti dirbti į kitą miestą jis nesutinka“, – kalbėjo J.Baublienė.

Pasak J.Baublienės, nedarbas šalyje mažėja jau kelintas mėnuo, pradedant vasario mėnesiu. Iš viso šįmet bedarbių skaičius sumažėjo 47 tūkstančiais.

Kristina Gecevičiūtė

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: