Šiuo metu itin patikimais laikomi John Hopkinso universiteto koronaviruso atvejų duomenys, kurie rodo, kad ketvirtadienį tokių atvejų yra 315 546. Tiek oficialūs, tiek ir šio universiteto duomenys yra gerokai mažesni už Londono imperinio koledžo duomenis.

Šio tyrimo metu buvo sekamas infekcijos plitimas Anglijoje po pandemijos pirmojo pikto. Tyrimo metu savanoriai atliko tyrimus namuose tarp birželio 20 ir liepos 13 d.

Rezultatai rodo, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti buvo Londono gyventojams, dirbantiems senelių namuose bei sveikatos apsaugos sistemoje, juodaodžiams, azijiečiams ir kitų etninių grupių atstovams, o taip pat žmonėms, gyvenantiems dideliuose namų ūkiuose.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad iš viso Londone koronaviruso antikūnų turi 13 proc. gyventojų, palyginti su mažiau nei 3 proc. Anglijos pietvakariuose.

Slaugos namuose (16 proc.) ir sveikatos priežiūros sistemoje (12 proc.) dirbančių žmonių rezultatai buvo teigiami gerokai dažniau nei tų, kurie nedirba svarbiausių darbų (5 proc.).

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tarp juodaodžių savanorių teigiami koronaviruso antikūnų tyrimai buvo gauti iš 17 proc., o tarp azijiečių ir kitų etninių mažumų šis procentas sudarė 12 proc. Palyginimui, tarp baltaodžių savanorių šis procentas siekė tik 5 proc.

Daugiausia antikūnų aptikta pas 18-34 metų amžiaus žmones – 8 proc. o tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių – tik 3 proc.

Skurdžiausiose šalies rajonuose gyvenantiems savanoriams buvo šiek tiek didesnė tikimybė turėtų koronaviruso antikūnų, lyginant su gyvenančiais turtingesniuose rajonuose – atitinkamai 7 ir 5 proc. taip pat gyvenantiems namų ūkiuose, kur gyvena 6-7 žmonės (atitinkamai 12 ir 13 proc.), buvo didesnė tikimybė turėti koronaviruso antikūnų, lyginant su gyvenančiais vieno ar dviejų asmenų namų ūkiuose (5 proc.).

Sveikatos ministras Edwardas Argaras pasveikino šį tyrimą, kurį pavadino svarbiu įvykiu Britanijos kovoje su koronavirusu.

„Didelio masto antikūnų tyrimai yra labai svarbūs padedant mums suprasti, kaip virusas plinta šalyje ir ar egzistuoja specifinės grupės, kurios yra labiau pažeidžiamos, mums ir toliau tęsiant darbą ir siekiant sustabdyti ligos plitimą“, – sakė jis.

Šio tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad vis dar neturima tvirtų įrodymų, kad tai, jog žmogaus organizme yra koronaviruso antikūnu, reiškia, jog žmogus nebegali dar kartą užsikrėsti virusu.