„Žmonės dirba tris ar keturias dienas per savaitę iš namų, todėl mums veikiausiai nereikia kokių 20 proc. erdvės.“, – sakė jis.

Kitos kompanijos kalba apie „išmanų darbą“ arba „lankstumą“, kaip priežastis, kodėl ketinama pereiti prie hibridinio darbo. Nemažai verslų sako, kad darbuotojai patys galės apsispręsti, kaip dažnai jie norės atvykti į biurą.

16 tūkst. darbuotojų turinčios draudimo milžinės „Aviva“ personalo vadovė Danny Harmer sao, kad 95 proc. kompanijos darbuotojų nurodė norintys dalį savo darbo laiko dirbti lanksčiai ir nuotoliniu būdu iš skirtingu vietų. Tačiau ji pažymėjo, kad bendrovė turi atsižvelgti ir į nemažai darbuotojų, kuriems patinka dirbti biure, nes arba jie gyvena vieni, arba namuose neturi tinkamos vietos dirbti.

Iš viso BBC apklausoje dalyvavo 50 didžiųjų darbdavių – nuo bankų ir mažmenininkų. Iš viso jose dirba 1,1 mln. žmonių.

Kai kurios bendrovės jau pradėjo dalinai atverti savo biurus, kad dalis norinčių grįžti darbuotojų tai galėtų padaryti.

Tiesa, kai kurie žmonės atskleidė, kad grįžimo į ofisą visai nelaukia. Vienas tokių žmonų yra nekilnojamojo turto srityje dirbantis Tomas, kuris sako, kad dažnai kelionė į biurą trunka ilgai, yra nepatogi ir nereikalinga.

„Mano kompanijos biuras yra šiuolaikiškas ir atrodo patogus. Tačiau bendravimo kultūra gali būti sudėtinga ir tas apsimestinis familiarumas dusina. Tai vieta vystytis nerimui ir psichologinėms problemoms. Dabartinės technologijos leidžia mums dirbti paprasčiau ir lengviau keistis informacija ir leisti talentui atsiskleisti. Taip pat yra daugiau laiko šeimai ir daugiau laiko tikriems draugams“, – sakė jis.

Tuo metu Davidas Kimberly sako „negalėjęs sulaukti“, kada bus galima grįžti į biurą. Į biržos brokerio biurą jis grįžo prieš dvi savaites. „Tiesiog yra sveika psichologiškai atskirti darbą nuo namų gyvenimo. Man buvo sunku tai padaryti, kai dirbau namie“, – BBC sakė jis.