Žmonių, kurie dirba pagal vadinamąjį nulinių valandų kontraktą, negarantuojančios darbą, skaičius praėjusiais metais pasiekė rekordinį lygį, rodo oficialių statistinių analizė.

Duomenys rodo, kad pernai tokiomis sąlygomis dirbančių žmonių skaičius padidėjo 105 tūkst., arba beveik 14 proc., iki 910 tūkst. O lyginant su 2014 metais, prieaugis siekė 30 proc. Palyginimui, 2005 metais pagal nulinių valandų kontraktą dirbo tik 100 tūkst. žmonių.

Tiesa, ekspertai pažymi, kad dirbančiųjų pagal tokį kontraktą skaičiaus augimo tempas gerokai sulėtėjo. „Verta paminėti, kad pirmoje 2016 metų pusėje prieaugis siekė 0,8 proc., palyginti su 7,7 proc. padidėjimu tą patį mėnesį 205 metais“, – sakė statistinius duomenis išanalizavusios bendrovės „Resolution Foundation“ analitikas Conoras D'Arcy.

Trys priežastys

Ekspertai sako, kad nors dirbančiųjų pagal nulinių valandų kontraktą skaičius ir yra rekordinis, jo lėtesnis augimas gali būti paaiškinamas keliomis priežastimis. Pirma, nedarbo lygis šalyje yra rekordiškai žemas, ir žmonės gali sau leisti rinktis ir reikalauti vienos ar kitos darbo sutarties.
Paminėtina, kad dirbančiųjų pagal nulinių valandų kontraktą skaičius gerokai išaugo po finansų krizės, kai darbdaviai siekė mažinti sąnaudas ir atleido žmonių. Todėl žmonės tiesiog neturėjo iš ko rinktis.

O antra, verslas labiau ima vertinti savo reputaciją, o nulinių valandų kontraktai yra prieštaringai vertinami ir gali pakenkti įmonės reputacijai. Vis daugiau įmonių arba visai atsisako tokių sutarčių, arba gerokai mažina jų skaičių.

Nulinių valandų kontraktai dažnai kritikuojami dėl to, kad faktiškai įteisina darbuotojų išnaudojimą ir negarantuoja žmogui darbo bei pajamų. Nors oficialiai žmogus „dirba“, realiai per mėnesį darbdavys jam gali nepasiūlyti nė vienos darbo valandos. Tokios sutartys taip pat riboja žmonių galimybes gauti pašalpų.