Užsienyje dirbę ar turtą turintys Lietuvos gyventojai turėtų sunerimti ir pasitikrinti, ar tai yra deklaruota Lietuvos mokesčių inspekcijai. Jei ne, apie pajamas ir turtus užsienyje verta pranešti, antraip gresia patikrinimai ir baudos. Įmonėms dar liūdniau – gresia baudžiamoji atsakomybė.

Valstybinė mokesčių inspekcija iki birželio pabaigos su Europos Sąjungos valstybėmis apsikeis informacija apie Lietuvos gyventojų su darbo santykiais susijusias pajamas, direktoriaus atlyginimus, gyvybės draudimo ir kitus produktus, kuriems netaikomi teisės aktai dėl keitimosi informacija, pensijas, nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo.

Šiemet įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva dėl bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Tiesa, informaciją mokesčių inspekcija galėjo gauti ir anksčiau, tačiau tam reikėjo išsiųsti paklausimą. Dažniausiai tai buvo daroma tikrinant įtarimą sukėlusius mokesčių mokėtojus.

„Automatiškai gaunama informacija padės visų šalių mokesčių administratoriams tiksliau identifikuoti rizikingus mokesčiu mokėtojus, atrinkti nemokančius mokesčių gyventojus kontrolės veiksmams, - komentavo Mokesčių inspekcijos atstovas spaudai Darius Buta. - Mokesčių inspekcija turės daugiau informacijos apie šalies gyventojų užsienyje gautas pajamas ir valdomą turtą, apie kurį iki šiol šalies institucijos nežinojo.“

Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Šveicarija, net gavusi Lietuvos mokesčių inspekcijos paklausimą, pateikia ne visus turimus duomenis. Šveicarija dalijasi informacija tik siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo.

Kam reikia sunerimti

Pirmiausia, sunerimti verta tiems, kurie negali pagrįsti, kaip praturtėjo užsienyje. Pavyzdžiui, dirbo neteisėtai ir užsienio banko sąskaitoje sukaupė pinigų.

„Gali kilti rimtų rūpesčių, jei užsienyje bus investuotos neteisėtu būdu gautos lėšos arba neapmokestintos pajamos. Tuomet Mokesčių inspekcija, be abejo, imsis griežtų kontrolės procedūrų, nesumokėtus mokesčius gyventojas turės sumokėti, o, esant pagrįstiems įtarimams, informaciją dėl neteisėto praturtėjimo perduos ikiteisminio tyrimo institucijoms. O tai, kaip žinia, gali grėsti ir turto praradimu“, - primena D. Buta.

Kartu jis nurodo, kad pateikus neteisingą turto ir pajamų deklaraciją Mokesčių inspekcijai, gresia baudos.

„Jeigu gyventojas yra deklaravęs 2013 m. ar ankstesniais metais turėtą turtą, tačiau pateiktoje deklaracijoje nėra pateikęs duomenų apie užsienio valstybėje turimą turtą, Mokesčių inspekcija rekomenduoja patikslinti pateiktąją turto deklaraciją ir joje pateikti informaciją apie tą turtą“, - pataria D. Buta.

Jis primena, kad nekilnojamojo ar teisiškai registruotino kilnojamojo daikto vertė deklaracijoje turi būti nurodoma pagal įsigijimo kainą, o jeigu turtas įsigytas seniai, gali būti nurodoma jo rinkos kaina.

„Gyventojas turi galimybių patikslinti pateiktos deklaracijos duomenis, ką mokesčių administratorius ir rekomenduoja padaryti. Tai atlikti laiko yra pakankamai. Siūloma nelaukti mokesčių administratoriaus nurodymų patikslinti pateiktą turto deklaraciją, o patikslinti ją savo iniciatyva“, - siūlo D. Buta.

Pateikusiems neteisingus duomenis Mokesčių inspekcijai gresia įspėjimas arba 57 – 144 eurų bauda. Jau baustiems už tokį prasižengimą bauda didesnė: 144 – 289 eurų.

Kai nustatoma, kad tokia veika padaryta siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, gresia 579 - 1158 eurų bauda.

Ką reikia deklaruoti

Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatė, mokesčių teisės ekspertė Eglė Bučinskaitė primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi deklaruoti savo turtą Mokesčių inspekcijai, jei neprarado šio statuso.

„Sunerimti turėtų praktiškai visi, nes pagal įstatymą, nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi pareigą deklaruoti tam tikrą savo turtą, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valstybės tarnautojai, politikai ar kitas pareigas einantys žmonės. Gyventojai yra įpareigoti deklaruoti nekilnojamąjį ir nebaigtą statyti turtą užsienyje, užsienio bankuose turimas pinigines lėšas, jei jų suma yra didesnė kaip 1 500 eurų, taip pat, meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1500 eurų, vertybinius popierius bei pasiskolintas ar paskolintas pinigines lėšas, kurios nėra grąžintos ir yra didesnės nei 1 500 eurų", - vardijo advokatė.

Mokesčių ekspertės nuomone, šis įpareigojimas iki šiol buvo vykdomas vangiai, nes Mokesčių inspekcija negalėjo gauti informacijos iš kitų užsienio valstybių.

„Pareiga buvo, bet patikrinti, ar ji vykdoma, nebuvo galimybių. Žinoma, galimos baudos, kai Mokesčių inspekcija duomenis gaus, be to, manau, galimi ir tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, pradėti mokestiniai patikrinimai, - kalbėjo ji. - Jeigu Lietuvos gyventojas užsienio bankuose laiko lėšas, nes gauna pajamas iš nelegalaus darbo ir nesusimoka mokesčių, galimas dalykas, kad teks sumokėti mokesčius.“

Verslininkams įspėjimas yra dar rimtesnis: įmonių užsienyje turimas ir į įmonės apskaitą neįtrauktas turtas veikiausiai bus įvertintas kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Gali būti tokių atvejų, kai gaunant neteisėtas pajamas užsienyje yra pastatomas namas ir jis įteisinamas kaip įmonės nuosavybė. Jei toks turtas neįtrauktas į įmonės apskaitą ir informacija pasieks Mokesčių inspekciją, tikėtina, kad tai bus vertinama kaip apgaulinga, o ne aplaidi apskaita - įmonė negali nežinoti apie savo turtą užsienyje. Atitinkamai, kils klausimų, už kokias pajamas turtas įgytas, ar tos pajamos buvo apskaitytos ir taip toliau, kitaip tariant – visa grandinė pasekmių“, - atkreipė dėmesį E. Bučinskaitė.