Kreipėsi vyriškis, kurio mama – 82-ejų senjorė, susiruošusi į Londoną aplankyti giminaičių, nebuvo apdrausta nė vienos Lietuvos draudimo kompanijos. Kodėl? Nes ji – per garbaus amžiaus. Išeitis, anot jo, jai tapo Teritorinės ligonių kasos išduota Europos sveikatos draudimo kortelė. Vis dėlto ji kelionių draudimo iš tiesų neatstoja.

„Mano mama, 82-ejų senjorė, skrido į Londoną. Nei internetu, nei tam tikruose punktuose jos nedraudė kelionių draudimu. Galiausiai ji keliavo, turėdama kortelę iš ligonių kasos, ji atstojo draudimą“, – pasakojo Darius, negalėjęs patikslinti, į kurias bendroves tiksliai kreipėsi.

Prašo užpildyti sveikatos anketą

Draudimo bendrovė „If“, anot komunikacijos vadovės Mildos Lomsargienės, amžiaus ribojimo kelionių draudimui netaiko, tačiau vyresnio amžiaus žmonių prašo užpildyti sveikatos anketą.

„Atsižvelgę į sveikatos būklę, įvertiname, ar gali būti apdrausti ir už kokią kainą“, – paaiškino M.Lomsargienė. Pastaraisiais metais bendrovė apdraudė ne vieną senjorą.

Kreiptasi ir į draudimo bendrovę „Ergo“, tačiau jos atstovai komentarų nepateikė. Anksčiau bendrovė yra teigusi, kad kiekvieno senjoro sveikatos būklę vertina individualiai ir amžiaus cenzo netaiko.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kkomunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė Minderienė tikino, kad draudikai kiekvieną atvejį vertina individualiai, atsižvelgiant į kelionės trukmę, tikslą, keliautojo sveikatos būklę. „Siekiame pateikti tinkamą draudimo pasiūlymą kiekvienam klientui“, – lakoniškai komentavo J.Aukštuolytė Minderienė.

Pasiūlė pateikti skundą

Kaip paaiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė, draudimo bendrovės turi teisę atsižvelgti į galimos rizikos veiksnius, tačiau jais negali būti priežastys, nesusijusios su esama žmogaus sveikatos būkle.

Statistiškai vyresnis amžius, anot jos, yra susijęs su didesne įvairių susirgimų rizika, tačiau kiekvieną asmenį privalu vertinti individualiai. „Amžius negali būti vienintelis ir lemiamas veiksnys, kuriuo besiremdamos bendrovės atsisako teikti draudimo paslaugas“, – teigė I.Švaraitė.

Jei draudimo paslaugų įmonė nesuteikė tik dėl pareiškėjos amžiaus, tai jau galėtų būti laikytina diskriminacija.

„Žinoma, teisininkai turėtų atlikti išsamų tyrimą, tad pareiškėjai ar jos sūnui siūlytume pateikti skundą lygių galimybių kontrolierei. Lengviausiai tą padaryti galima užpildžius e-skundo formą. Ją galima rasti čia: http://lygybe.lt/lt/eskundas“, – paragino ji.

Kelionių draudimo neatstoja

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Jūratė Sabalienė teigė, kad Teritorinės ligonių kasos išduoda Europos sveikatos draudimo korteles (ESDK).

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (PSD) žmogus Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje (toliau – ES šalys) turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.

ESDK išduoda kiekviena ES šalis, tai reglamentuota ES teisės aktuose.

„Vadinasi, jei viešint minėtose šalyse žmogus netikėtai suserga, pavyzdžiui, susilaužo ranką ar koją, jis turi teisę kreiptis į tos šalies valstybinei sveikatos sistemai priklausančią gydymo įstaigą ir, pateikęs ESDK, ten gauti būtinąją medicinos pagalbą. Jei ES šalyje prireikia būtinosios medicinos pagalbos, reikia kreiptis į tos šalies gydymo įstaigą ir registratūroje ar jos priimamajame pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei ESDK“, – aiškino J.Sabalienė.

Anot jos, teikiamos būtinosios medicinos pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir numatomą lankymosi ES šalyje trukmę. Suteikiama tokia būtinoji medicinos pagalba, kad žmogui nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, apdraudusią jį privalomuoju sveikatos draudimu.

Svarbu žinoti, kad pateikusiam ESDK gydymo paslaugų išlaidas apmoka paslaugas suteikusios šalies ligonių kasa pagal toje šalyje galiojančią tvarką. Vėliau ji kreipiasi į Lietuvą, šiuo atveju į VLK, dėl šių išlaidų kompensavimo.

Taigi, pasak J.Sabalienės, ESDK neatstoja kelionių draudimo (paslaugų, kurias teikia privačios draudimo bendrovės, o ne VLK). Ji neužtikrina paciento mokamų paslaugų, maitinimo ir transportavimo išlaidų kompensavimo. Taip pat ji negarantuoja planinės sveikatos priežiūros paslaugų ir priemokų (mokesčių) apmokėjimo, todėl vykstant į kitas ES šalis rekomenduotina įsigyti ir kelionės draudimą.

„Išvykstant į kitą šalį svarbu pasidomėti, už kurių tos šalies gydymo įstaigų paslaugas atsiskaitoma valstybinio sveikatos draudimo lėšomis. Užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasa ar kita kompetentinga institucija. Į jas kreipiantis už paslaugas tektų sumokėti pačiam. Dėl išsamesnės informacijos apie teikiamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas turintiesiems ESDK patartume kreiptis į tos šalies, į kurią vykstama, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą“, – komentavo J.Sabalienė.

Kiekvienoje ESDK nurodoma jos galiojimo trukmė. Atsižvelgiant į apdraustųjų PSD kategorijas, kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 1 mėnesio ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Tai nustatyta Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklėse (teisės aktą galima rasti ČIA, žr. 38 punktą). Pavyzdžiui, pensininkams minėta kortelė išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems – 4 metams, moksleiviams ir studentams – vieneriems mokslo metams arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos).

Kortelės galiojimo trukmė priklauso nuo konkretaus žmogaus sveikatos draudimo galiojimo laikotarpio, nurodyto Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre, ir asmens draudimo kategorijos.

„Nurodytą laiką kortelė galioja tik apdraustam asmeniui, t. y. kol asmuo yra apdraustas PSD Lietuvoje. Jei PSD nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia, asmuo ja naudotis negali“, – perspėjo J.Sabalienė.