„Emigracijos prasme šie metai Lietuvai bus baisiausi. Tokių metų neturėjome nuo 2000-ųjų“, – konstatavo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.

Pasak jo, ekonominė situacija veja žmones iš namų, ypač jaunimą.

Pareigūnas nesiima prognozuoti, kas bus, kai verslas ims atsigauti. „Arba kokiu tai būdu sugebės susigrąžinti dabar iš Lietuvos plūstančius žmones, arba naudosis imigrantų paslaugomis“, – svarstė jis.

Statistikos departamento atstovai, remdamiesi jų turimais duomenimis, kurie, beje, anaiptol neatspindi realios situacijos, taip pat tvirtina, kad šiais metais emigracija gerokai išaugo.

„Per dešimt mėnesių emigravo 18,2 tūkst. žmonių – 4,2 tūkstančiais daugiau nei pernai“, – konstatavo Dalia Ambrozaitienė, Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, Lietuva Europoje be diskusijų išsiskiria kaip emigrantų šalis. Šioje srityje ji yra lyderė.

Kas trečias jaunas žmogus neturi darbo

Jaunimas nuo 25 iki 35 metų sudaro didžiausią emigrantų skaičių. Dažniausiai jie traukia į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV. Prieš kelerius metus Airijoje vykusio surašymo duomenimis, ten gyveno daugiau kaip 26 tūkst. Lietuvos piliečių.

„Pagrindinė išvažiavimo priežastis, be jokios abejonės, yra darbo paieškos. Auga ir studijuoti išvykstančio jaunimo skaičius“, – sakė D. Ambrozaitienė.

Eurostato duomenimis, pernai ES valstybėse studijavo apie 7 tūkstančiai jaunuolių.

Kas penktas Lietuvos gyventojas yra 15–29 metų, taigi šiuo metu skaičiuojama per 760 tūkstančių šios amžiaus kategorijos jaunimo. Eurostato prognozėmis, 2060 m. Lietuvoje jų liks tik per 300 tūkstančių.

Keičiasi migracijos kryptys

Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė pastebi, kad akivaizdžiai kinta lietuvių emigracijos srautų kryptys. Pastaruoju metu emigrantai traukia į Skandinaviją, Olandiją bei Prancūziją. Pasak jos, auga trumpalaikė emigracija – kai žmonės vyksta į kitą šalį trumpam, prekiauti.

„Kadangi legalių kelių vis mažėja, ieškoma nelegalių. Žmonės griebiasi šiaudo: jei tik kas pasiūlo, skuba važiuoti“, – pastebi ji.

Tačiau augant nedarbui, su krize susiduriančios valstybės su migrantais nesiterlioja – jie yra pirmieji, kuriuos atleidžia darbdaviai. Kai kur tai nedeklaruojama, tik štai Azija ir Rusija tiesiogiai tai įvardija. JK pirmiausia atleidžiami tie, kurie įdarbinami per agentūras. Dažniausiai – per veikiančias užsienyje.

A. Sipavičienė teigia, kad masiškai atleidinėjami statybų, paslaugų, transporto, turizmo sferų darbuotojai. Tų sričių, kuriose darbuojasi lietuviai.

Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės Lietuvoje pastebėjimu, užsienyje į darbo rinką masiškai sugrįžta namų šeimininkės, ilgalaikiai bedarbiai. Jiems reikalingos darbo vietos, kurias paprastai anksčiau užimdavo migrantai.

Neoficialiais skaičiavimais, iš Lietuvos emigravusių tautiečių piniginis indėlis į savo šalį kone prilygsta „Mažeikių naftos“ indėliui į Lietuvos biudžetą. A. Sipavičienės pateiktais duomenimis, pernai emigrantai į Lietuvą įvairiais būdais įvežė 3,9 mlrd. Lt, arba 3,5–4 proc. BVP.

Eugenija Grižibauskienė