Emigracijai purtant Lietuvą, į šalį atvyksta vis daugiau kitataučių 

Vis dėlto, Lietuvos „svetingumas“ užsieniečiams nublanksta prieš kitas regiono valstybes. Remiantis ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuva buvo viena iš mažiausiai imigrantų priėmusių šalių. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei Lietuvoje leidimų dirbti buvo išduota tik Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Tuo tarpu Lenkijoje 2015 m. leidimų gyventi skaičius perkopė pusę milijono. Absoliuti dauguma atvykstančiųjų į Lenkiją – ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolat ar laikinai Lenkijoje gyvenančiųjų ukrainiečių skaičius jau yra perkopęs milijoną.

Dominuoja žemesnės kvalifikacijos specialistai

Daugiau kaip pusė, į Lietuvą atvykstančių imigrantų čia atvyksta ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Dar apie ketvirtadalis – dėl šeimos priežasčių. Mokytis į Lietuvą 2015 m. atvyko tik 14 proc. visų imigrantų. Tai – vienas iš mažiausių rodiklių visoje ES.

Atvykstantieji dirbti daugiausiai ieško žemesnės kvalifikacijos darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc. Kitos populiarios specialybės – statybininkai, virėjai, suvirintojai. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų vis dar pritraukiame po kelis šimtus per metus, tačiau supaprastinus mėlynosios kortelės reikalavimus, didesnį jų skaičių galėtume įdarbinti paslaugų centruose, IT sektoriuje.

Didesnė imigracija tampa neišvengiamybe

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvai reikia įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš užsienio, yra labai paprasta – verslui jos vis labiau trūksta, o tai stabdo visos ekonomikos, plėtrą. Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu yra 110 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų skaičius pastaruoju metu auga vis sparčiau ir jau siekia 15 tūkst. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, krovinių pervežimas ar laivų statyba, šiandien nebegalėtų augti jei nebūtų užtikrinta papildoma darbo pasiūla. Prie tokios ribos artėja ir IT sektorius.

Imigracija turi ir kitą – viešųjų finansų – aspektą. Gyventojų skaičiui šalyje mažėjant, nenumaldomai prastėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, kad ilgainiui arba turėsime nuolat į priekį stumti pensinį amžių arba mokėti mažesnes pensijas. Kaip rodo pastarųjų metų situacija, net ir augant atlyginimams, į užsienį išvykę tautiečiai nerodo didelio noro sugrįžti į tėvynę. Juos galima suprasti – atlyginimai Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar skiriasi 3-4 kartus. Todėl manyti, kad atlyginimams šalyje augant po 5, 6 ar net 8 proc., tai jau savaime taps priežastimi lietuviams grįžti, nėra pagrindo. Tuo tarpu politinių ir ekonominių sunkumų kamuojamos Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti. Be to, turi tiek kultūrinį, tiek ir kalbinį pranašumą prieš Vakarų Europos valstybes.

Demografinei duobei Lietuvoje vis gilėjant, didesnė užsieniečių imigracija taps neišvengiamybe. Jei sugebėtume pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir ypač studentų į Lietuvos universitetus, sukurtume prielaidas spartesnei ekonomikos plėtrai. O tai ilgainiui didintų Lietuvos patrauklumą ir į užsienį išvykusių lietuvių akyse.

Rokas Grajauskas – „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Anglija.lt

Vis dėlto, Lietuvos „svetingumas“ užsieniečiams nublanksta prieš kitas regiono valstybes. Remiantis ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuva buvo viena iš mažiausiai imigrantų priėmusių šalių. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei Lietuvoje leidimų dirbti buvo išduota tik Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Tuo tarpu Lenkijoje 2015 m. leidimų gyventi skaičius perkopė pusę milijono. Absoliuti dauguma atvykstančiųjų į Lenkiją – ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolat ar laikinai Lenkijoje gyvenančiųjų ukrainiečių skaičius jau yra perkopęs milijoną.

Dominuoja žemesnės kvalifikacijos specialistai

Daugiau kaip pusė, į Lietuvą atvykstančių imigrantų čia atvyksta ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Dar apie ketvirtadalis – dėl šeimos priežasčių. Mokytis į Lietuvą 2015 m. atvyko tik 14 proc. visų imigrantų. Tai – vienas iš mažiausių rodiklių visoje ES.

Atvykstantieji dirbti daugiausiai ieško žemesnės kvalifikacijos darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc. Kitos populiarios specialybės – statybininkai, virėjai, suvirintojai. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų vis dar pritraukiame po kelis šimtus per metus, tačiau supaprastinus mėlynosios kortelės reikalavimus, didesnį jų skaičių galėtume įdarbinti paslaugų centruose, IT sektoriuje.

Didesnė imigracija tampa neišvengiamybe

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvai reikia įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš užsienio, yra labai paprasta – verslui jos vis labiau trūksta, o tai stabdo visos ekonomikos, plėtrą. Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu yra 110 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų skaičius pastaruoju metu auga vis sparčiau ir jau siekia 15 tūkst. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, krovinių pervežimas ar laivų statyba, šiandien nebegalėtų augti jei nebūtų užtikrinta papildoma darbo pasiūla. Prie tokios ribos artėja ir IT sektorius.

Imigracija turi ir kitą – viešųjų finansų – aspektą. Gyventojų skaičiui šalyje mažėjant, nenumaldomai prastėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, kad ilgainiui arba turėsime nuolat į priekį stumti pensinį amžių arba mokėti mažesnes pensijas. Kaip rodo pastarųjų metų situacija, net ir augant atlyginimams, į užsienį išvykę tautiečiai nerodo didelio noro sugrįžti į tėvynę. Juos galima suprasti – atlyginimai Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar skiriasi 3-4 kartus. Todėl manyti, kad atlyginimams šalyje augant po 5, 6 ar net 8 proc., tai jau savaime taps priežastimi lietuviams grįžti, nėra pagrindo. Tuo tarpu politinių ir ekonominių sunkumų kamuojamos Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti. Be to, turi tiek kultūrinį, tiek ir kalbinį pranašumą prieš Vakarų Europos valstybes.

Demografinei duobei Lietuvoje vis gilėjant, didesnė užsieniečių imigracija taps neišvengiamybe. Jei sugebėtume pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir ypač studentų į Lietuvos universitetus, sukurtume prielaidas spartesnei ekonomikos plėtrai. O tai ilgainiui didintų Lietuvos patrauklumą ir į užsienį išvykusių lietuvių akyse.

Rokas Grajauskas – „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: