Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 279 gydytojams ir 211 slaugytojų pernai išdavė pažymas, kurios būtinos įsidarbinti užsienyje. Tai antras didžiausias išduotų pažymų skaičius nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES).

Nors išduotos pažymos dar nereiškia, kad visi jas gavę specialistai emigravo iš šalies, pagal jų skaičių galima įžvelgti emigracijos tendencijas. 2009 m. SAM analogiškas pažymas išdavė 94 gydytojams ir 215 slaugytojų, 2008 m. – 88 gydytojams ir 272 slaugytojų.

„Emigrantų“ pažymas pasiėmusių medikų, be kitų šalių, jau laukia Vokietija bei Austrija, nuo gegužės 1 d. atšaukusios darbo jėgos judėjimo apribojimus ir atvėrusios savo darbo rinkas. Tačiau kol vieni kraunasi lagaminus, kiti neskuba skambinti pavojaus varpais.

Rezidentei – ne studentiška alga
Vilnietė jaunesnioji gydytoja rezidentė Elzė M. gyvena laukiančių permainų nuotaikomis. Prieš mėnesį mergina sužinojo nuo liepos išvyksianti dirbti į Vokietiją. „Esu tikriausiai viena iš nedaugelio, kuri yra patenkinta savo rezidentūra Lietuvoje. Į Vokietiją išvykstu ne todėl, kad man Lietuvoje blogai, trūksta darbo ar pinigų. Tiesiog manau, kad mano specialybei Vokietijoje perspektyvos yra didesnės“, – sakė Ausų, nosies, gerklės specialybę pasirinkusi Elzė.

Mergina išvyksta į nedidelį kurortinį miestelį Bad Zalzungeną, esantį vidurio Vokietijoje. „Nors miestelis mažas, jame yra sąlyginai didelė ligoninė – kiek mažesnė, nei Santariškių klinikos. Šioje ligoninėje dirbsiu gydytoja rezidente“, - pasakojo ANG specialistė.

Vienas didžiausių būsimo darbo Vokietijoje privalumų – galimybė, būnant gydytoju rezidentu, atlikti mokslinį darbą. „Vokietijoje galėsiu rašyti disertaciją, o tai yra vienas iš mano tikslų“, - pažymėjo Elzė.

Visa kita bus panašiai kaip Lietuvoje. „Tik operacijų Bad Zalcungeno ligoninėje atliksiu daugiau. Profesorius, pas kurį vykstu, įsitikinęs, kad gydytojai turi pradėti operuoti kuo anksčiau“, – sakė jaunoji gydytoja.

Skirsis ir atlyginimas. „Lietuvoje visi gauname vienodą stipendiją, kurią sudaro 1200 litų, ir 1300 litų siekiantį atlyginimą. Taigi – iš viso apie 2 000 litų, atskaičius mokesčius ir įskaičiavus keturis budėjimus. Vokietijoje, neatskaičius mokesčių ir neįskaičiavus keturių budėjimų, atlyginimas sieks 3 700 eurų (12 tūkst. 615 litų). Ši suma kiekvienais metais didės“, – pasakojo Elzė. Jaunoji gydytoja Bad Zalcungene ketina nuomotis butą. Dviejų kambarių būsto nuoma, pasak jos, kainuos apie 300–350 eurų per mėnesį (1022–1193 litus).

Stabdo tik kalbos barjeras
Į Vokietiją Elzė išvyksta pasirašiusi dvejų metų sutartį, su galimybe ją pratęsti. Tačiau medikė teigia, kad Lietuva iš jos planų neišnyksta. „Planuoju sugrįžti į Lietuvą, nebent staiga viskas taip apsivers aukštyn kojomis, kad nebeturėsiu čia kur sugrįžti“, – tvirtino Elzė.

Tačiau mergina taip pat pripažino, kad savo ateitį su tėvyne sieja tikrai ne visi iš šalies išvykę gydytojai. Ji taip pat įsitikinusi, kad išvykusių būtų dar daugiau, tačiau ne vieną nuo šio žingsnio sulaiko vokiečių kalba.

„Žinau penkis kurso kolegas, kurie šiuo metu yra išvykę dirbti į ligonines Vokietijoje. Iš viso mano kurse yra 120 žmonių. Visi labai domisi galimybe išvažiuoti, labai nori, tačiau daugelį iš jų sustabdo vokiečių kalbos nemokėjimas – tai yra pagrindinis ir dažnai bemaž vienintelis reikalavimas, norint įsidarbinti kurioje nors Vokietijos ligoninėje“, – pasakojo gydytoja.

Nepaisant to, kad gydytojams iš Lietuvos susirasti darbą Vokietijoje nėra labai sudėtinga, tie, kurie sutartis pasirašo neišanalizavę siūlomų darbo sąlygų, gali nudegti.

„Tarp mano išvykusių kolegų buvo ir tokių, kurie labai nusivylė. Pavyzdžiui, vienas mano kurso draugas buvo įdarbintas ligoninėje, kurioje jį prižiūrėjęs gydytojas negalėjo ruošti rezidentų. Jei savimi pats nepasirūpinsi, tavimi niekas kitas tikrai nepasirūpins. Įdarbinimo agentūros į tave žiūri kaip į prekę, už kurią, skirtingais duomenimis, gauna apie 6–10 tūkst. eurų“, – patirtimi dalinosi Elzė.

Lietuvoje nebebuvo ko siekti
Vidaus ligų gydytojas Jonas Korsakas į darbus Vokietijoje įsivažiavo jau seniai. Po poros mėnesių sueis lygiai metai, kai susikrovęs lagaminus, kartu su savo žmona, taip pat gydytoja, vyras išvyko įgyvendinti profesinių ambicijų svetur.

„Ateina laikas, kai supranti, kad tiek profesine, tiek kitomis prasmėmis Lietuvoje nelabai ką turi pasiekti. Viena vertus, norėjosi daugiau tobulėjimo galimybių, norėjosi išreikšti save darbe. Kita vertus, buvo svarbus finansinis aspektas“, – pasakojo J.Korsakas.

Svarbiausia išvažiavimo į Vokietiją priežastis – noras dirbti „sistemoje, kuri leidžia daryti daugiau“. „Pagrindiniai skirtumai tarp gydytojų darbo Lietuvoje ir Vokietijoje tie, kad pastarojoje gydytojo darbą galiu dirbti be jokių apribojimų. Galiu daryti tai, ką, kaip gydytojas, moku daryti. Tuo tarpu Lietuvoje dėl įvairių gydytojų normų, apribojimų, labai griežto atsakomybės paskirstymo, net ir mokėdamas atlikti tam tikrus darbus, jų atlikti negali“, – aiškino J.Korsakas.

Jis taip pat džiaugėsi svečioje šalyje galįs dirbti „tikrai gydytojo darbą“ – rutininiais darbais, kaip antai dokumentų, anketų formuliarų pildymu ir pan., kuriais tėvynėje gydytojai turi pasirūpinti patys, Vokietijoje užsiima pagalbinis personalas.

Lietuvos medikas svetur sparčiai kopia karjeros laiptais. „Atvažiavau dirbti kaip rezidentas, po kelių mėnesių tapau specialistu, o pastaruosius tris mėnesius mano užimamos pareigos Lietuvoje atitiktų skyriaus vedėjo poziciją“, – pasakojo vidaus ligų gydytojas.

Paklaustas, kiek kartų gydytojo atlyginimas Vokietijoje skiriasi nuo gydytojo atlyginimo Lietuvoje, J.Korsakas sakė, kad Vokietijoje jis apytiksliai šešis–aštuonis kartus didesnis. Vis dėlto Lietuvos gydytojai masiškai nebėga ieškoti didesnių algų ar geresnių darbo sąlygų.

„Vienareikšmiškai pasakyti, kad iš Lietuvos išvykstančių gydytojų vis daugėja, negalima, nes ši tendencija visada labai bangavo. Manau, kad iš šalies kasmet išvyksta apie 10–20 proc. gydytojų, tačiau 2008 m. pabaigoje šis srautas kiek aprimo, nes Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) pastangomis buvo padidinti rezidentų atlyginimai, šiek tiek pakeista gydytojų rengimo tvarka“, –sakė vienas iš JGA įkūrėjų ir asociacijos prezidentas J.Korsakas.

Jis taip pat įsitikinęs, kad gegužės 1 d. atvertos Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos didelės įtakos gydytojų emigracijai iš šalies neturės.

Dirba dviejose šalyse
Statistikos, kiek Lietuvos gydytojų per pastaruosius metus išvyko dirbti svetur, pasak Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidento Liutauro Labanausko, nėra, todėl, kad daugybė gydytojų į užsienį išvyksta trumpam laikotarpiui. „Priežastis paprasta: „išvykusiais“ vadinami tik tie specialistai, kurie visam laikui įsikuria užsienio valstybėse. „Tokių gydytojų buvo prieš gerus dešimt metų, tačiau jų nėra daug“, – sakė L.Labanauskas.

Antroji gydytojų grupė – vadinamieji „kontraktoriai“. „Tai gydytojai, kurie mėnesiui, pusmečiui ar metams pasirašo kontraktus ir tam tikram laikotarpiui išvyksta iš Lietuvos. Dažniausiai tai didžiųjų klinikų specialistai. Taip darančių gydytojų yra nemažai, tačiau pasisėmę patirties jie sugrįžta į Lietuvą ir toliau čia dirba“, – aiškino LGS vadovas.

Trečioji gydytojų grupė – specialistai, dalį laiko dirbantys Lietuvoje, dalį – svetur. „Šiuo metu labai populiarūs išvykimai tam tikram laikui, tačiau liekant dirbti Lietuvoje. Tarkime, pusę etato gydytojas dirba Švedijoje, pusę – Lietuvos gydymo įstaigoje. Tokios sutartys sulaukia nemažai dėmesio, nes leidžia gydytojui visiškai neišvykti iš Lietuvos, tačiau taip pat gauti galimybę užsidirbti“, – dėstė L.Labanauskas.

Vilioja atlyginimas
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos specialistai ryžtasi visam laikui ar numatytam laikotarpiui išvykti darbuotis svetur, – nepalyginamai didesnis atlyginimas. „Antra priežastis, pagal mūsų atliktą apklausą, yra darbo sąlygos“, – pasakojo L.Labanauskas.

Lietuvoje gydytojas per valandą turi suteikti konsultaciją trims keturiems pacientams, o užsienyje vienam pacientui gydytojas skiria pusvalandį ar net valandą. „Mūsų šalyje ligoninės spaudžia gydytojus, nes siekia gauti daugiau lėšų. Gydytojai Lietuvoje yra tiesiog eikvojami. Tuo tarpu užsienio valstybėse vienam ligoniui gydytojas gali skirti pusvalandį ar net valandą. Taigi nuvykęs svetur Lietuvos gydytojas pasijunta tikrai baltu žmogumi“, – dėstė L.Labanauskas.

Pasak jo, paklausūs Europoje yra visų specializacijų gydytojai. Tuo tarpu iš Lietuvos dažniausiai trumpam laikotarpiui išvyksta tie, kurie nėra prisirišę prie pacientų, – anesteziologai, radiologai, okulistai. „Kai gydytojas dėl savo specializacijos yra „pririštas“ prie paciento, jis svetur išvyksta ilgesniam laikui“, – aiškino LGS vadovas.

Visgi nemažai šalies specialistų užsienyje nesuvilioja nei pinigai, nei geresnės darbo sąlygos. „Manau, kad nuo išvažiavimo juos sulaiko lietuviškas charakteris: noras būti savo šalyje ir auginti vaikus savo tėvynėje“, – įsitikinęs L.Labanauskas.

Panikos nekelia
Didžiausią susirūpinimą LGS šiuo metu kelia ne iš Lietuvos išvykstančių gydytojų skaičius, bet specialistų praradimas. Anot sąjungos prezidento, jei iš šalies išvyktų daugiausia vyresnio amžiaus, greitai nebedirbsiantys gydytojai arba labai jauni specialistai, didelės tragedijos nebūtų. „Tačiau darbdaviai užsienyje beveik nesamdo šių gydytojų. Jiems reikalingi specialistai, turintys 10–20 metų stažą. Tai patys darbingiausi gydytojai, turintys daug patirties. Naudą šiuo atveju gauna abi pusės: užsienio darbdaviui samdytis gydytoją iš Lietuvos yra daug pigiau nei vietinį. Lietuvis gydytojas gauna daug didesnį atlyginimą. Šių specialistų praradimas yra didžiausia netektis“, – dėstė L.Labanauskas.

Visgi panikos LGS ne tik nejaučia, bet ir nekelia – L.Labanausko įsitikinimu, šiuo metu padėtis Lietuvoje nėra bloga. „Specialistų nepritrūksime, tačiau žmogui, norinčiam juos pasiekti, reikės nueiti kryžiaus kelius. Turime puikių chirurgų, terapeutų, kardiologų ir kitų specialistų, tačiau neišnaudojame jų potencialo“, – apgailestavo medikas.

Jaučia suaktyvėjimą
Vokietijai paskelbus apie darbo rinkos atvėrimą, lietuvaičių sujudimą teigia pajutusi įdarbinimo agentūros „Darbinta“ vadovė Daiva Virpšienė. „Lietuvių suaktyvėjimas ieškant darbo Vokietijoje jaučiamas, tačiau į mus daugiausia kreipiasi nekvalifikuoti darbuotojai, kuriems darbų minėtoje šalyje neieškome“, – sakė D.Virpšienė.

Jos vadovaujama įstaiga neseniai pasirašė sutartį su darbdaviais iš Vokietijos. Šie Lietuvoje tikisi surasti medikų ir inžinierių. „Jie ieško tik aukštos kvalifikacijos specialistų ir medicinos seselių bei bendrosios praktikos slaugytojų, – sakė D.Virpšienė. – Kol kas į Vokietiją neišsiuntėme nė vieno minėtos profesijos darbuotojo.“

Pažymų išdavimas pagal metus (SAM informacija)

2010 m. 279 gydytojai ir 211 slaugytojų
2009 m. 94 gydytojai ir 215 slaugytojų
2008 m. 88 gydytojai ir 272 slaugytojai
2007 m. 114 gydytojų ir 96 slaugytojai
2006 m. 189 gydytojai ir 145 slaugytojai
2005 m. 346 gydytojai ir 183 slaugytojai
2004 m. 191 gydytojas ir 68 slaugytojai