Prasidėjus vasarai dažnas lietuvis emigrantas sugrįžta į tėvynę ir atostogas praleidžia čia. Tik Lietuva pamažu darosi panaši į prabangų kurortą: Vilniuje maisto kainos panašios į Amsterdamo, Jungtinėje Karalystėje drabužiai pigesni nei Lietuvoje, o Švedijos gyventojams suteikiamas nemokamas gydymas.

Viskas lyg ir gerai, tačiau Lietuvos vidutinis atlyginimas yra bent tūkstančiu eurų mažesnis nei minėtose šalyse.

Algos didesnės, bet kainos panašios

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmojo ketvirčio vidutinis atlyginimas – 818 eurų (645 eurų į rankas). O Švedijoje darbininkai gauna pustrečio tūkstančio eurų prieš mokesčius.

„Nesu kainų analitikė, nepamenu, kiek prieš penkerius metus ir dabar kainuoja litras pieno, tačiau mano galvoje kainos užsilikusios litais. Kai grįžtu į Lietuvą, matau tą pačią kainą, tik eurais“, – sakė 16 metų Švedijoje gyvenanti Vaida Meidutė-Strazdauskienė.

Ji portalui pasakojo, kad prekių kainos Lietuvoje ir Švedijoje panašios, tačiau atlyginimų santykis absurdiškas.

„Prekių kainos skiriasi labai nežymiai. Bet jeigu mes palygintume atlyginimų santykį – skirtumas yra juokingas. Tiek aš, tiek mano vyras turime savo verslus, švedišku lygiu gauname geresnes nei vidurkis pajamas, bet mums Lietuvoje neatrodo pigu“, – teigė pašnekovė, prieš keletą metų įkūrusi verslo konsultacijų įmonę, padedančią lietuviškoms įmonėms įsitvirtinti Švedijos rinkoje.

Verslo konsultante dirbanti V.Meidutė-Strazdauskienė įvardija kelias prekes, kurių kainų skirtumai yra didžiausi.

„Visai neseniai savo mažajai dukrai pirkau sauskelnes, mane šokiravo jų kainos. Jeigu Švedijoje už tą patį skaičių panašios kokybės sauskelnių sumoku 7 eurus, Lietuvoje sumokėjau 16 eurų. Vaistai Lietuvoje taip pat yra brangesni. Kartą mano senyvo amžiaus teta lauktuvių paprašė fiksuojamojo dantų protezo kremo, kuris Lietuvoje kainuoja 7 eurus ir daugiau. Švedijoje už jį nesumokėjau nė 5 eurų. Kainų skirtumas yra stebinantis“, – atvirauja ji.

Klaipėdietis Edgaras, siekdamas užsidirbti studijoms Bulgarijoje, 4 mėnesius praleido Nyderlanduose. Vaikinas dirbo viename iš stiklo fabrikų. Jis teigė, kad pragyventi šalyje, kur vidutinis atlyginimas siekia beveik 2,3 tūkst. eurų, lengviau nei Lietuvoje.

„Dirbant fizinį darbą lengviau gyventi užsienyje dėl kur kas didesnių atlyginimų. Pragyvenimas Nyderlanduose nėra brangus, vien maistui per mėnesį užtekdavo 200 eurų. Pavyzdžiui, daržovių, vaisių, šokoladų, makaronų kainos beveik identiškos kaip ir Lietuvoje. Kai kurie produktai Nyderlanduose kainuoja mažiau. Tarkime, litras ryžių ar makaronų kainuoja maždaug 2 eurus, o Lietuvoje – apie 3 eurus. Nyderlanduose pigūs ir saldumynai. Pakelis „Oreo“ sausainių – 1,30 euro, Lietuvoje – apie 2 eurus. Tačiau Nyderlanduose labai brangūs mėsos gaminiai. Pavyzdžiui, 600 gramų vištienos kainuoja maždaug 6–7 eurus, o už 1 kilogramą jautienos ar veršienos atsieis 12–13 eurų“, – kainų skirtumus vardijo emigrantas.

Jis pridūrė, kad pavalgyti Amsterdamo ir Vilniaus kavinėse galima už panašią sumą pinigų.

„Nyderlandų baruose ir kavinėse kainos panašios į Vilniaus. Jeigu Vilniuje už sriubą, kokį nors patiekalą ir gėrimą sumokėdavau 15 eurų, Amsterdame už pietus išleisdavau panašią sumą pinigų. Nors atrodo, kad Nyderlanduose turėtų būti brangiau, tačiau kainos panašios“, – kalbėjo Edgaras.

Darbo reikalais V.Meidutė-Strazdauskienė į Lietuvą grįžta dažnai, taip pat kelis sykius su visa šeima atostogauja gimtinėje. Pašnekovė atvira – prekių kainos Lietuvoje pakilo neadekvačiai.

„Per penkerius metus prekių kaina Lietuvoje pakilo labai daug, o Švedijoje kainos auga nuosekliai ir pamažu. (...) Čia turime užsitikrinę patogesnį gyvenimą, kai išvykstame atostogauti, netaupome pinigų, leidžiame sau, ką norime. Tačiau, kai savaitgalį vaikščiojome Palangoje, už vaikų pramogas sumokėjome daugiau nei sumokėtume Švedijoje ar sumokėjome pramogaudami Prahoje. Šiuo metu Lietuvą vertinčiau kaip vieną iš brangesnių šalių“, – sakė ji.

Maistą veždavosi iš Lietuvos

V.Meidutė-Strazdauskaitė prisiminė laikus, kai iš gimtinės veždavosi maistą, tačiau dabar to daryti nebeapsimoka.

„Jeigu anksčiau, vykdami iš Lietuvos į Švediją, nusipirkdavome maisto produktų Lietuvoje, dabar jau mes nieko nebeperkame. Nebent tai būtų nostalgiško skonio produktas, kurio Švedijoje neįmanoma rasti. Maistas Švedijoje yra santykinai pigesnis“, – kalbėjo ji.

Švedijoje gyvenančiai lietuvei antrina ir Valdas, kuris šeštus metus savo ateitį kuria Danijoje.

„Prieš 4–5 metus į Daniją iš Lietuvos veždavausi daug produktų, nes Lietuvoje prekės buvo pigesnės, tad pavykdavo sutaupyti. Bet dabar kainos Lietuvoje pakilusios, todėl vežtis maisto produktų iš Lietuvos neapsimoka. Nebent tradicinių rūkytų mėsos gaminių, kurių Danijoje labai mažai. Maisto produktai Danijoje brangesni, tačiau, čia gyvenant ir gaunant algą, kainos nėra didelės“, – teigė jis.

Iš gimtojo Panevėžio išvykęs vyras dirba padangų perdirbimo fabrike lietuvių pamėgtoje skandinavų šalyje, kurioje vidutinis atlyginimas siekia 3,1 tūkst. eurų.

Paslaugos Lietuvoje pigesnės, bet kokybė tenkina ne visus

Panevėžietis įvardijo kirpimo ir aprangos kainų skirtumus Lietuvoje ir Danijoje.

„Kirpyklų kainos skiriasi. Lietuvoje už apsikirpimą sumoku 5 eurus, Danijoje 150 Danijos kronų (apie 20 eurų). Kalbant apie drabužius, kainos panašios. Galbūt Danijoje apranga šiek tiek brangesnė, tačiau kokybė – geresnė“, – kalbėjo pašnekovas.

Valdas minėjo, kad į Lietuvą grįžta bent 2 kartus per metus. Aplanko ne tik gimtinėje jo laukiančią mylimąją, bet ir gydytojus.

„Danijoje pas gydytojus nesilankau, nes reikėtų laukti ilgose eilėse, taip pat šios paslaugos brangesnės nei Lietuvoje. Pas odontologą grįžtu į Lietuvą, nes Danijoje apsilankymą apsunkina kalbos barjeras – gimtinėje lengviau paaiškinti, kas atsitiko“, – pasakojo emigrantas.

Švedijoje gyvenanti V.Meidutė-Strazdauskienė tikino, kad labiau pasitiki švedų gydytojais.

„Kai studijų metais dirbau vertėja, mačiau labai daug lietuvių, kurie ėjo pas švedų stomatologus. Pastarieji ėmėsi už galvų sakydami, ką ten jums Lietuvoje padarė? Nenoriu sakyti, kad Lietuvoje stomatologai yra blogi, bet jeigu žmogus tam taupo, manau, stomatologai ir parenka tokius taupius gydymo būdus. Kadangi turiu blogesnės patirties, gydytojus renkuosi Švedijoje“, – sakė emigrantė.

Pragyventi lengviau svetur

Klaipėdietis Dominykas, baigęs mokyklą, išvyko studijuoti finansų į Anglijos Koventrio universitetą. Pašnekovas teigė, kad pragyventi Jungtinėje Karalystėje (JK) yra lengviau nei Lietuvoje, nes JK žmonės gali sau leisti daugiau. Čia vidutinis atlyginimas yra 2,1 tūkst. eurų.

„Pragyvenimas Jungtinėje Karalystėje daug lengvesnis. Atlyginimai didesni, net ir paprastą darbą dirbamas žmogus gali užsidirbti padoriam būstui, vakarienę su šeima pavalgyti ne namuose ir neskaičiuoti paskutinių centų degalams. O jeigu šeima susiduria su finansiniais sunkumais, gali tikėtis nemažos paramos, įvairių lengvatų“, – pasakojo Dominykas.

Studentas vardija nuolaidas, kurios suteikiamos JK studentams.

„Jungtinėje Karalystėje valgyti kavinėse, restoranuose ar baruose kainuoja daug daugiau nei Lietuvoje, tačiau studentai beveik kiekviename bare ir restorane gali pasinaudoti bent jau 20 proc. nuolaida, kartais net iki 50 proc. Drabužių parduotuvėse situacija kiek kitokia – Jungtinėje Karalystėje apsipirkti kainuoja pigiau, o studentams papildomai suteikiama apie 30 proc. nuolaida“, – tikino pašnekovas.

Jis pridūrė, kad gyvenimas bendrabutyje per mėnesį atsieina daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

„Butų nuoma Jungtinėje Karalystėje taip pat daug brangesnė, tačiau aš gyvenau bendrabutyje arti universiteto. Už bendrabučio kambario nuomą kas mėnesį mokėdavau 550 svarų (apie 620 eurų) – jis buvo vienas iš pigesnių. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kainos nėra viskas, reikia žiūrėti į kainos ir atlyginimo santykį, tuomet pragyvenimas Lietuvoje tampa prabanga“, – atkreipė dėmesį Dominykas.