Emigrantų darbo vietas Lietuvoje užima kiti užsieniečiai - Anglija.lt
 

Emigrantų darbo vietas Lietuvoje užima kiti užsieniečiai 

Kol lietuviai skalsesnio duonos kąsnio skuba važiuoti į užsienį, jų darbo vietas Lietuvoje užima užsieniečiai. Ši tendencija ypač juntama Klaipėdoje, kur darbo leidimų užsieniečiams skaičius kasmet sparčiai auga.

Prognozuojama, kad šiemet į uostamiestį atvyks apie 2000 darbuotojų iš užsienio.

„Prašymų išduoti darbo leidimą užsieniečiams šiai dienai turime gavę per 940. Dauguma jų jau yra patenkinti – suteikti arba darbo leidimai, galiojantys metus, arba priimtas sprendimas dėl leidimo dirbti, kuris galioja dvejus metus. Drįstu prognozuoti, kad šiemet tikrai išduosime daugiau nei 2000 darbo leidimų užsieniečiams“, – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.

Pernai Klaipėdoje leista dirbti 1776 užsieniečiams, užpernai – 1083, o, pavyzdžiui, 2010 metais – vos 301.

„Jau baigiame pasiekti prieškrizinį lygį. Kai ekonomika pradeda augti, žmonės turi galimybę pasirinkti, kurioje šalyje dirbti ir gauti geresnį darbo užmokestį.

Lietuviai išvažiuoja į tas šalis, kur atlyginimai yra geresni, o pas mus atvyksta darbuotojai iš tų šalių, kuriose algos yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje“, – aiškino E. Palevičius.

Šiemet daugiausia darbuotojų – 658 – atvyko iš Ukrainos, 136 žmonės atvažiavo dirbti iš Baltarusijos, 110 – iš Moldovos, po kelis darbuotojus yra iš kitų šalių.

Pernai šalių, iš kurių į Klaipėdą atvyko darbuotojai, trejetukas buvo toks pat. Iš Ukrainos dėl didesnio atlygio į Klaipėdą atvyko 1046 žmonės, iš Moldovos – 175, iš Baltarusijos – 122.

„Klaipėda yra uostas, todėl dominuoja trijų profesijų atstovai, kurie iš užsienio atvyksta dirbti į Klaipėdą. Tai – tolimųjų reisų vairuotojai, suvirintojai ir laivų korpusų surinkėjai. Įmonėms reikia kvalifikuotos darbo jėgos, o jos Lietuvoje mažėja, nes lietuviai išvažiuoja dirbti, kur geriau moka. Jei lietuviui, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju, 1000 ar 1500 eurų alga yra maža, tai ukrainiečiui ji – dideli pinigai“, – teigė E. Palevičius.

Darbdaviai, kurie Lietuvoje nori įdarbinti užsieniečius, apie laisvą darbo vietą pirmiausia privalo informuoti teritorinę darbo biržą. Jei per mėnesį reikiamos kvalifikacijos darbuotojas, neatsiranda, tada leidžiama įdarbinti užsienietį. Metus galiojantis darbo leidimas kainuoja 121 eurą, o dvejus metus galiojantis sprendimas leisti užsieniečiui dirbti – 28 eurus.

„Tokie specialistai, kurių dabar labai pageidauja darbdaviai, rengiami ir Lietuvoje. Tačiau dažniausiai specialisto prireikia skubiai. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl pasirenkamas užsienietis. Jį įdarbinti – sutvarkyti dokumentus darbo leidimui užtruks apie mėnesį, o parengti gerą suvirintoją reikės ir pusės metų. Dar viena priežastis yra ta, kad Lietuvoje žmonių nedaugėja, o verslas plečiasi, darbuotojų poreikis didėja, o jų pačių – ne, todėl reikalinga darbo jėga atsivežama iš užsienio“, – aiškino E. Palevičius.

Daugiausia užsieniečių Lietuvoje dirba Vilniuje, Klaipėdoje ir Šauliuose.

Virginija Spurytė

Kol lietuviai skalsesnio duonos kąsnio skuba važiuoti į užsienį, jų darbo vietas Lietuvoje užima užsieniečiai. Ši tendencija ypač juntama Klaipėdoje, kur darbo leidimų užsieniečiams skaičius kasmet sparčiai auga.

Prognozuojama, kad šiemet į uostamiestį atvyks apie 2000 darbuotojų iš užsienio.

„Prašymų išduoti darbo leidimą užsieniečiams šiai dienai turime gavę per 940. Dauguma jų jau yra patenkinti – suteikti arba darbo leidimai, galiojantys metus, arba priimtas sprendimas dėl leidimo dirbti, kuris galioja dvejus metus. Drįstu prognozuoti, kad šiemet tikrai išduosime daugiau nei 2000 darbo leidimų užsieniečiams“, – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.

Pernai Klaipėdoje leista dirbti 1776 užsieniečiams, užpernai – 1083, o, pavyzdžiui, 2010 metais – vos 301.

„Jau baigiame pasiekti prieškrizinį lygį. Kai ekonomika pradeda augti, žmonės turi galimybę pasirinkti, kurioje šalyje dirbti ir gauti geresnį darbo užmokestį.

Lietuviai išvažiuoja į tas šalis, kur atlyginimai yra geresni, o pas mus atvyksta darbuotojai iš tų šalių, kuriose algos yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje“, – aiškino E. Palevičius.

Šiemet daugiausia darbuotojų – 658 – atvyko iš Ukrainos, 136 žmonės atvažiavo dirbti iš Baltarusijos, 110 – iš Moldovos, po kelis darbuotojus yra iš kitų šalių.

Pernai šalių, iš kurių į Klaipėdą atvyko darbuotojai, trejetukas buvo toks pat. Iš Ukrainos dėl didesnio atlygio į Klaipėdą atvyko 1046 žmonės, iš Moldovos – 175, iš Baltarusijos – 122.

„Klaipėda yra uostas, todėl dominuoja trijų profesijų atstovai, kurie iš užsienio atvyksta dirbti į Klaipėdą. Tai – tolimųjų reisų vairuotojai, suvirintojai ir laivų korpusų surinkėjai. Įmonėms reikia kvalifikuotos darbo jėgos, o jos Lietuvoje mažėja, nes lietuviai išvažiuoja dirbti, kur geriau moka. Jei lietuviui, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju, 1000 ar 1500 eurų alga yra maža, tai ukrainiečiui ji – dideli pinigai“, – teigė E. Palevičius.

Darbdaviai, kurie Lietuvoje nori įdarbinti užsieniečius, apie laisvą darbo vietą pirmiausia privalo informuoti teritorinę darbo biržą. Jei per mėnesį reikiamos kvalifikacijos darbuotojas, neatsiranda, tada leidžiama įdarbinti užsienietį. Metus galiojantis darbo leidimas kainuoja 121 eurą, o dvejus metus galiojantis sprendimas leisti užsieniečiui dirbti – 28 eurus.

„Tokie specialistai, kurių dabar labai pageidauja darbdaviai, rengiami ir Lietuvoje. Tačiau dažniausiai specialisto prireikia skubiai. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl pasirenkamas užsienietis. Jį įdarbinti – sutvarkyti dokumentus darbo leidimui užtruks apie mėnesį, o parengti gerą suvirintoją reikės ir pusės metų. Dar viena priežastis yra ta, kad Lietuvoje žmonių nedaugėja, o verslas plečiasi, darbuotojų poreikis didėja, o jų pačių – ne, todėl reikalinga darbo jėga atsivežama iš užsienio“, – aiškino E. Palevičius.

Daugiausia užsieniečių Lietuvoje dirba Vilniuje, Klaipėdoje ir Šauliuose.

Virginija Spurytė

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: