Pastarojo meto kruvinų išpuolių įbauginti Europos gyventojai dairosi ginklų ir kitų savigynos priemonių. Kai kurie ginklų pardavėjai pažymi, kad jų verslas ypač atgijo, kai į Senąjį žemyną ėmė plūsti migrantai.

Pastebima, kad įsigyti ginklą panoro gerokai daugiau Šveicarijos, Austrijos ir Čekijos piliečių. Vokietijos pareigūnai taip pat nurodė, kad pastaruoju metu išdavė dvigubai daugiau leidimų nešiotis tokias savigynos priemones kaip dujiniai pistoletai.

Kaip aiškino Šveicarijos policijos atstovas, tokia tendencija greičiausiai susijusi su padažnėjusiais išpuoliais Europoje. Tačiau jis patarė pernelyg nesižavėti ginklais, nes jie saugumo nepadidina, o tik sukelia dar daugiau problemų – tinkamai saugant ir naudojant. Panašiai mano ir daugelio Europos valstybių pareigūnai.

Liepsningus pareiškimus žarstantis Čekijos prezidentas Milošas Zemanas laikosi kitos nuomonės. „Piliečiams turi būti suteikta galimybė nusipirkti ginklą, kad galėtų kovoti su teroristais“, – pabrėžė jis. Per pirmus penkis šių metų mėnesius Čekijoje prašymų leisti įsigyti šaunamąjį ginklą padaugėjo nuo 6 tūkst. iki 300 tūkstančių.

Šveicarija: kultūros dalis

Pernai sulaukta 17 proc. daugiau Šveicarijos gyventojų prašymų gauti leidimą laikyti šaunamuosius ginklus. Tyrėjai pažymi, kad ginklų savininkais tapti pageidaujančių asmenų padaugėjo visuose Šveicarijos kantonuose, išskyrus šiaurės vakaruose esančią Jurą. Ši tendencija turėtų tęstis ir šiemet. Sankt Galene ir Bazelio srityje šaunamųjų ginklų jau nupirkta trečdaliu daugiau nei įprastai.

Ginklų laikymas – Šveicarijos kultūros dalis. Šioje šalyje šaudyklą turi net mažiausias miestelis. Savaitgaliais rengiamos vietos šaudymo varžybos, kuriose savo įgūdžius demonstruoja minios entuziastų. Pastaraisiais metais šaunamųjų ginklų klubų narių skaičius liko koks buvo arba sumažėjo. Naujieji savininkai ginklus daugiausia perka savigynai. Anot Šveicarijos teisėsaugos pareigūnų, labiausiai tikėtina padidėjusio paraiškų gauti šaunamųjų ginklų leidimus skaičiaus priežastis – baimė dėl teroro išpuolių.

Pilnamečiai šveicarai privalo pateikti prašymą policijai ir įrodyti, kad nekelia grėsmės visuomenei. Būsimi ginklų savininkai taip pat turi išlaikyti egzaminą, kad gautų leidimą. Civiliams draudžiama viešojoje vietoje nešiotis užtaisytą ginklą. Tačiau parlamento narys Jeanas-Lucas Addoras siekia priimti teisės aktą, kuris liberalizuotų ginklų kontrolės įstatymą. Jis tikina, kad daugiau ginkluotų civilių garantuotų didesnį saugumą. „Valstybė negali visiškai užtikrinti visuomenės saugumo, todėl tinkamai išmokytiems piliečiams derėtų suteikti priemones apginti save ir šeimą“, – tvirtino jis.

Vokietija: griežta kontrolė

Susirūpinusiųjų, kad valdžia nepajėgia užtikrinti piliečių saugumo, daugėja ir Vokietijoje. Policija sulaukė didelės kritikos, kad nesugebėjo pažaboti Naujųjų metų naktį Kelne siautėjusių vyrų, kurių dalis buvo prieglobsčio prašytojai. Kaip teigė Ginklininkų ir specializuotų ginklų prekiautojų asociacijos vadovas Ingo Meinhardas, mažos galios nešaunamųjų ginklų ir pipirinių dujų balionėlių paklausa išaugo būtent po tų įvykių. Vokietijos federalinės kriminalinės tarnybos pateikta ataskaita rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį migrantai šalyje padarė (ar mėgino padaryti) apie 69 tūkst. nusikaltimų. Pernai Vokietija įsileido rekordiškai daug pabėgėlių – 1,1 milijono.

Pasak I. Meinhardo, susidomėjimas savigyna vėl sustiprėjo liepą, kai šalyje buvo įvykdyti trys mirtini išpuoliai. Po žudynių Miuncheno prekybos centre Vokietijos politikai prakalbo apie griežtesnę ginklų įsigijimo kontrolę. 18-metis Davidas Sonboly nužudė 9 žmones ir nusišovė pats. Jis turėjo „Glock“ pistoletą ir 300 šovinių. Kratas atlikusi policija nustatė, kad nestabilios psichikos vaikinas itin domėjosi ginklais.

Vokietijoje ginklų kontrolė – viena griežčiausių Europoje. Įstatymai sugriežtinti po 2002 metų žudynių Erfurte ir išpuolio Vinendene 2009 metais. Jaunesniems negu 25 metų asmenims privaloma atlikti psichiatrinę ekspertizę. Automatiniai ginklai yra uždrausti, pusiau automatiniai leidžiami tik medžioklei ir sporto varžyboms.

Per pastaruosius metus Vokietijoje išduotų leidimų turėti šaunamąjį ginklą truputį sumažėjo, o paprastesnių savigynos prietaisų paklausa per metus išaugo beveik dvigubai. Vokiečiams nereikia gauti leidimo norint įsigyti pipirinių dujų balionėlių, kuriuos galima panaudoti prieš agresyvius gyvūnus. Vis dėlto pareigūnai primena, kad panaudojus šį prietaisą žmogui galima sulaukti baudžiamosios atsakomybės.

Nuo Lietuvos iki Estijos

Ginklų turėtojų Europoje dar palyginti nedaug. Ženevoje įsikūrusio tyrimų centro „Small Arms Survey“ ekspertų duomenimis, JAV gerokai pranoksta Senąjį žemyną – šimtui civilių amerikiečių tenka mažiausiai 90 šaunamųjų ginklų. Tai dvigubai daugiau nei Šveicarijoje, o Austrijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje šis rodiklis yra triskart mažesnis.

Lietuvoje asmuo, norintis įsigyti mažos galios nešaunamąjį ginklą, turi atitikti įstatymais įtvirtintas nuostatas. Jis privalo būti nepriekaištingos reputacijos: negali turėti administracinių nuobaudų ar reikalų su teisėsauga, taip pat reikalinga medicininė pažyma. Norintiems laikyti didesnės galios kovinių ginklų būtina išklausyti mokymų kursą ir išlaikyti egzaminus. Nuo rugsėjo 1 dienos Lietuvoje įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, išplėstas sąrašas asmenų, turinčių teisę laikyti ginklus. Įtvirtinta, kad šauliai bei kariai savanoriai namie gali laikyti pusiau automatinius ginklus. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos ginklų įsigijimą kontroliuojantys įstatymai yra gana liberalūs.

Vokietijoje nešiotis ginklą draudžiama. Norėdamas naudotis ginklu, asmuo turi gauti atskirą licenciją su nurodyta įsigijimo priežastimi. Tuo metu Prancūzijoje vienam asmeniui galima įsigyti ne daugiau nei 12 šaunamųjų ginklų, procedūra gali trukti ilgiau nei metus. Nyderlanduose ir Italijoje ginklai neišduodami savigynos tikslais. Šių valstybių piliečiai juos gali nebent įsigyti sportui arba medžioklei. Lenkijos ir Estijos įstatymai nėra tokie griežti, nes asmeniui pakanka nurodyti rimtą tokio pageidavimo priežastį.

Gintarė Grigalavičiūtė