Alinantis karštis dusina dalį Europos. Jau pagerintas ne vienas karščio rekordas, o artimiausiu metu europiečių laukia dar ne vienas išbandymas karščiu, rašo „The Washington Post“.

Dalyje Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos termometro stulpeliai užkopė iki 37,8 laipsnių. Svilinančių karščių neišvengė ir Šveicarija – to nebūta nuo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio vidurio.

Prancūzijos meteorologijos agentūra „Météo-France“ socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino naujiena apie rekordiškai karštą birželio dieną, kai oro temperatūra vidutiniškai siekė 34,9 laipsnius.

Vokietijoje meteorologijos stotis Berlyne birželio 26 dienos popietę fiksavo rekordinę 38,6 laipsnių temperatūrą – tai absoliutus šalies birželio mėnesio rekordas. Birželio karščio rekordas pagerintas ir Lenkijoje, kur rytinėse šalies teritorijose įkaito iki 38,2 laipsnių.

Čekijos respublikoje taip pat pasiektas absoliutus birželio mėnesio temperatūros rekordas – į šiaurės vakarus nuo Prahos oras įkaito iki pragariškų 38,9 laipsnių.

Stebina ne tik itin karštos dienos, bet ir atsikvėpti neduodančios tropinės naktys. Toks karštis pavojingas garbaus amžiaus žmonėms ir vaikams. Prancūzijos Rivjeroje, Nicoje, trečiadienį, birželio 26 dieną, nakties oro temperatūra taip pat pasiekė birželio rekordą – čia oras įšilo iki 26 laipsnių.

Ketvirtadienį, birželio 27 dieną, Prancūzijoje laukiama naujo rekordo. Kol kas jis aukščiausiai birželio temperatūrai siekia 41,5 laipsnių. Artimiausiomis dienomis šalies pietinėms teritorijoms prognozuojamas išbandymas ir 43 laipsnių karščiu, kuris priartės prie absoliutaus (bet kurio mėnesio) šalies karščio rekordo (jis siekia 44,1 laipsnį). Lengviau atsikvėpti negalės ir daugiau šalių.

Nuo Ispanijos iki Lenkijos prognozuojama nuo 11 iki 17 laipsnių aukštesnė nei vidutinė temperatūra. Karščio banga, anot ekspertų, čia gali kilti nuo 35 iki 40 laipsnių. Madride penktadienį termometro stulpeliai užkops iki 40,6 laipsnių, o tai neabejotinai bus naujas karščio rekordas. Pagrindinė priežastis, kodėl pirmasis vasaros mėnuo vargina tokiais karščiais, yra dvi itin galingos aukšto slėgio sistemos.

Viena yra netoliese Grenlandijos, o kita – virš šiaurinės ir centrinės Europos. Artimiausiomis dienomis jos persipins, suformuodamos masyvų karščio sarkofagą, tuo pačiu blokuodamos žemo slėgio sritis, galinčias į Europą atnešti vėsos. „Šiuo metu Europa atsidūrusi itin galingos aukšto slėgio sistemos gniaužtuose“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė meteorologas iš Suomijos Mika Rantanenas.

Toks aukšto slėgio sarkofagas sulaiko debesis, tad saulė netrukdoma kepina žemės paviršių, po juo vykstanti cirkuliacija tik maišo karštą orą, tuo dar pablogindama situaciją. Pavyzdžiui, pagrindinė karščio zona vadinama Ispaniškuoju kamuoliu, kartais jis vadinamas ir Sacharos kamuoliu.

Toks karšto oro kamuolys, susiformavęs Ispanijos dykumose ir Sacharoje, šiuo metu ir ridinėjasi virš Europos. Būtent jis sukelia nepakeliamą kaitrą ir stichines audras. Karštis siejamas ir su užsistovėjusia aukšto slėgio zona, atsakinga už tirpsmą Grenlandijoje, ji gerina išsilaikymo rekordą. Ekspertai perspėja, kad ateityje tokie fenomenai gali kartotis vis dažniau.

Nors tikimasi, kad karščio banga savo kulminaciją Europoje pasieks ketvirtadienį ir penktadienį, savaitgalis vakarinėje ir centrinėje Europoje taip pat prognozuojamas karštas. Vėsesnių orų galima sulaukti nebent kitą savaitę, bet ir jie leis atsipūsti tik trumpam.

Dusinantis karštis privertė apriboti eismą Prancūzijoje, išprovokavo miškų gaisrus Ispanijoje ir pakurstė debatus Vokietijoje dėl karščio varginamų piliečių nuogybių viešose vietose.