Priešingai nei buvo prognozuota, įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje nepadaugėjo užsienio verslininkų, norinčių investuoti savo pinigus, konstatavo stojimo į Europos Sąjungą poveikį šalies ekonomikai tyrę ekspertai. Jų nuomone, emigravus darbininkams, investuotojams čia nebėra ko veikti. O daugiausia naudos Lietuva gavo per išaugusį eksportą bei struktūrinę ES paramą.

Tyrimas parodė, kad vien 2006 metais Europos Sąjungos dėka Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc. punkto greičiau, nei būtų augusi neįstojus į ES.
Reklama

Pagrindinės augimo priežastys – paskatintas eksportas – tiek į Europą, tiek į NVS – taip pat Europos Sąjungos finansinė parama. Daugiausia naudos ekonomikai buvo iš struktūrinių fondų, mažiausia – iš paramos žemės ūkiui.

R. Rudzkis konstatuoja, kad jei Europos Sąjungos parama Lietuvoje būtų įsisavinama geriau, nei dabar, tai 2006–aisiais Lietuva būtų augusi dar greičiau – Europos Sąjungos narystė ekonomiką papildomai paaugintų per 3 proc. punkto.

„Ilgalaikėje perspektyvoje nieko nepraradome, tik augimas pasislinko į ateitį. Nes ko nepaėmėme 2006 metais, tą paimsime 2007–2008 metais“, – kalba „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis, vienas narystės ES poveikio ekonomikai tyrimo autorių..

G. Nausėda konstatuoja, kad nors Lietuva visų narystės galimybių neišnaudoja, bet padėtis nėra visiškai prasta.

„Pasakyti, kad esame visiški nevykėliai, neišnaudojame narystės galimybių – niekaip neišeina. Nors esame šiek tiek žemiau vidurkio pagal paramos įsisavinimą, bet galime pasididžiuoti, kad, nepaisant to, Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungos šalių“, – mano jis.

Narystės nauda ekonomikai yra didesnė, nei numatyta tyrime 2002–aisias, kurį, kaip ir dabartinę analizę, atliko „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ Vyriausybės užsakymu. Ankstesniajame tyrime buvo prognozuojama, kad per 2004–2006 metus Europos Sąjunga augimą paspartins 1,3 proc. punkto.

Skirtingai nuo ankstesnių prognozių, narystė investuotojų į Lietuvą nepriviliojo. „Laukiamas efektas nebuvo pasiektas“, – konstatuoja R. Rudzkis.

Emigracija tempia atgal

Dabartinis tyrimas neparodė, kiek reikšminga Lietuvai buvo 2004–aisiais prasidėjusi emigracija iš šalies. Mat beveik nėra oficialių duomenų apie emigracijos mastus, bei emigrantų į Lietuvą atsiunčiamas lėšas, aiškina R. Rudzkis.

Jo ekspertine nuomone, tik įstojus į Europos Sąjungą emigracijos poveikis ekonomikai buvo teigiamas, tačiau šiuo metu – labai žalingas.

„Akivaizdus teigiamas emigracijos poveikis – greičiau kyla atlyginimai, dėl to daugiau perkama prekių ir paslaugų. Be to, emigrantai parsiunčia nemažai pinigų. Tačiau kita vertus, labai trūksta darbo jėgos, o tai stabdo plėtrą. Darbininkų trūkumas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl, nepaisant prognozių, neatėjo tiesioginės užsienio investicijos“, – sako R. Rudzkis.

Greitesnis Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek padidino ir infliaciją joje – skaičiuojama, kad Europos paspartinta ekonomikos augimo dalis skatino vartojimą, tai savo ruožtu lėmė 0,6 proc. infliaciją.

G. Nausėda vertina, kad infliaciją narystė Europos Sąjungoje augino ir netiesiogiai.

„Pavyzdžiui, emigraciją reikšmingai didino infliaciją: be jos nebūtų taip greitai augančios darbo užmokesčio, kuris gerokai lenkia darbo našumą. Pasekmės – viena vertus, didėja darbdavių sąnaudos, jie skatinami kelti sąnaudas, kita vertus, rinkoje atsiranda daugiau pinigų“, – svarsto jis.

Jis svarsto, kad tolimesnis BVP augimas vėlgi lems infliaciją. Bet „balansas (tarp ekonomikos augimo ir infliacijos – Alfa.lt), akivaizdu, yra teigiamas“, įsitikinęs jis.

Į Europos Sąjungą Lietuva įstojo 2004–aisiais metais.

Andrius Sytas, Alfa.lt