Šalies medikai vis dažniau bando suderinti darbą Lietuvos bei užsienio gydymo įstaigose. Gydytojų anesteziologų-reanimatologų labai trūksta Europos šalyse, todėl už nemažus pinigus jų ieškoma čia.

Užsienyje gydytojai dirba ir savaitgaliais
Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos (LARD) pirmininkas prof. Juozas Ivaškevičius tvirtina, kad neturi statistikos, kiek tokių gydytojų išvyksta padirbėti į užsienį.
„Tai kiekvieno žmogaus individualus reikalas“, – teigė prof. J.Ivaškevičius. Pasak jo, dažniausiai specialistai vyksta į tas šalis, kuriose kalbama angliškai – Angliją, Airiją, Norvegiją, Olandiją, Daniją.

Profesoriaus teigimu, specialistai dirba savaitgaliais – penktadienį išskrenda, šeštadienį budi, sekmadienį grįžta. „Arba pasiima trumpų atostogų ir išvyksta padirbėti“, – Alfa.lt pasakojo J.Ivaškevičius.
Gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas taip pat tikina, kad nežino, kiek yra tarp namų ir užsienio šalių besiplėšančių specialistų. Paklausus, kaip įmanoma suderinti darbą Lietuvoje ir užsienyje, jis sakė, jog „teisiškai viskas yra teisingai“.

„Daktaras, sakykim, yra įsidarbinęs ketvirčiu ar puse etato gydymo įstaigoje, ir jis dirba tą savo darbą. Jis gali susitarti su vadovais, arba yra keli tokie gydytojai, kurie tarpusavyje keičiasi – savaitę atidirba, o po to turi tris savaites laisvas“, – aiškino L.Labanauskas.

SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas informavo, kad praėjusiais metais į SAM kreipėsi apie 100 gydytojų, norintys gauti pažymas, kurios reikalingos siekiant įsidarbinti užsienyje. Šis skaičius išliko beveik toks pats kaip ir 2008 metais.
„Laukiamo besikreipiančiųjų padidėjimo nebuvo“, – sakė jis.

ES šalyse trūksta anesteziologų-reanimatologų
Pašnekovai negalėjo įvardyti, kokius atlyginimus gauna anesteziologai-reanimatologai, mat tai esą priklauso nuo gydytojų kvalifikacijos.
„Paprastas gydytojas gauna mažiau, geresnis – daugiau“, – sakė prof. J.Ivaškevičius.

L.Labanausko teigimu, „šių specialistų trūkumas Europos Sąjungos šalyse nemažas, tad jos irgi prisitaiko prie sąlygų. Iš pradžių juos (medikus – Alfa.lt) viliodavo, dabar pamatė, kad vilioti nėra reikalo, šiuo atveju viskas yra išsprendžiama komandiruotės principu“.
LARD pirmininko teigimu, šių specialistų Europos šalyse labai trūksta, todėl „visokios tarpininkų kompanijos juos verbuoja“, jam siunčia elektroninius laiškus su prašymais išplatinti informaciją apie darbo pasiūlymus.

„Yra tarpininkų, kurie parūpina ir sutvarko popierius. Įsivaizduojate, man rašo iš Prancūzijos, ieško gydytojų. Pasirodo, specialistams nereikia net mokėti prancūzų kalbos!“ – stebėjosi pašnekovas.
Jo vertinimu, užsienio šalims labai patogu „gatavus specialistus paimti“.
L.Labanauskas įžvelgia ir kitą naudingą dalyką užsienio šalių sveikatos priežiūros įstaigoms – Lietuvos gydytojų lankstumą ir sugebėjimą prisiderinti prie darbdavio poreikių, esą lietuviai užsienyje dirba savaitę ar dvi, dar savaitę grįžę pasiilsi ir ateina į darbą.

„Tokiu laisvu grafiku dažniausiai dirba anesteziologai, reanimatologai, kuriems nereikia prisirišti prie ligonių. Jei darbdavys kokioje Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje – jei jam tokiomis sąlygomis tinka šis gydytojas, tai kokia problema? Specialistą samdo, o gydytojo reikalas jau „susitvarkyti“, – pasakojo gydytojų sąjungos prezidentas.

Pasidomėjus, ar Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose nepritrūks anesteziologų-reanimatologų, J.Ivaškevičius tikino, kad, nors jų poreikis šalyje didelis, šių specialistų užtenka. O be darbo šios specializacijos gydytojai tikrai neliks, kadangi užsienyje jie veiklos gali susirasti bet kada.
Prof. L.Labanauskas taip pat antrina, kad sveikatos apsaugos reforma darbo neatims, kadangi „ši reforma, jei ją taip galima pavadinti, tik pablogins pagalbos suteikimo sąlygas pacientams“.
Lietuvoje kasmet paruošiama apie 25–30 šios specializacijos gydytojų.

Ana Gruodytė