Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad Brazilijoje jau greitai bus baigtos derinti vidinės procedūros ir bus įvestas bevizis režimas Lietuvos piliečiams.

Trečiadienį Brazilijoje vykusiame susitikime su šios šalies prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva V.Adamkus pabrėžė, kad toks Brazilijos žingsnis padėtų dar labiau sustiprinti kultūros ir akademinės bendruomenių ryšius, skatintų jaunimo mainus, sudarytų geresnes sąlygas verslo plėtrai.

Lietuva ir Brazilija susitarimą dėl bevizio režimo sudarė 2002 metais, tačiau jis iki šiol negalioja, nes nebaigtos teisinės procedūros Brazilijoje. Lietuvos vyriausybė šį susitarimą patvirtino dar 2003 metais.

Trečiadienį susitikęs su Brazilijos parlamento Atstovų rūmų pirmininku Arlindu Chinaglia, Senato vadovu Garibaldžiu Alvezu Filho V.Adamkus taip pat ragino kuo greičiau Brazilijos parlamente užbaigti procedūras, kurios leistų įsigalioti beviziam režimui su Lietuva.

Senato nariai patikino valstybės vadovą, kad artimiausiu metu šiam klausimui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, susitikime su Brazilijos prezidentu V.Adamkus padėkojo Brazilijos vadovui Luizui Inacio Lula da Silvai už ilgametę ir nuoseklią Brazilijos vyriausybės politiką nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į Sovietų sąjungą bei už nuolatinę paramą lietuvių tautos nepriklausomybės ir laisvės siekiams.

"Lietuvą ir Braziliją sieja ilgamečiai žmogiškieji ryšiai - čia gyvena gausiausia Pietų Amerikos šalyse lietuvių bendruomenė. Čia įsikūrę lietuviai ne tik svariai prisidėjo prie Lietuvos kovos už nepriklausomybę, bet ir aktyviai dalyvavo stiprinant Brazilijos ekonomiką bei Brazilijos žmonių gerbūvį", - sakė V.Adamkus.

Pasak pranešimo, susitikime daug dėmesio buvo skirta Lietuvos ir Brazilijos veiklai ir bendradarbiavimui tarptautinėse organizacijose. Prezidentai pažymėjo, kad būtina ir toliau siekti aktyvaus JT vaidmens sprendžiant pasaulinius klausimus - kovą su skurdu, aktualias energetinio saugumo ir apsirūpinimo maistu problemas, siekį įtvirtinti taiką ir stabilumą įvairiuose pasaulio taškuose.

Prezidentas V. Adamkus informavo, kad Lietuva kitais metais planuoja iškelti dabartinę ambasadorę prie UNESCO Iną Marčiulionytę kandidate į šios organizacijos vadovus.

"Mums būtų labai svarbi Brazilijos parama šiai patyrusiai Lietuvos diplomatei, bendrai Baltijos šalių atstovei", - sakė prezidentas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva remia Jungtinių Tautų Saugumo tarybos reformą ir palaiko Brazilijos siekius tapti JT Saugumo tarybos nuolatine nare.

Prezidentas V.Adamkus pristatė Brazilijos vadovui Lietuvos energetinio saugumo aktualijas ir Lietuvos Vyriausybės žingsnius, kuriais siekiama spręsti energetinio saugumo iššūkius - naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybą.

"Brazilijos vaidmuo sprendžiant energetinių išteklių kainų augimo bei klimato kaitos klausimus yra neabejotinos svarbos. Lietuva, siekdama pradėti energetinį dialogą, domisi ir jūsų valstybės patirtimi atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Turtingi energetiniai ištekliai ir Brazilijos patirtis energetikos srityje, suteikia pagrindo naujiems bendradarbiavimo projektams", - sakė Lietuvos vadovas.

Jis taip pat pakvietė Brazilijos prezidentą atvykti į Lietuvą 2009 metais, kai bus minimas šalies vardo paminėjimo tūkstantmetis, o Vilnius taps Europos kultūros sostine.

Po Lietuvos ir Brazilijos vadovų susitikimo buvo pasirašyta pirmoji tarpvalstybinė sutartis - susitarimas dėl Lietuvos ir Brazilijos kultūrinio bendradarbiavimo. V.Adamkus pažymėjo, kad ši sutartis praturtins jau vykstantį kultūrinį bendradarbiavimą, valstybiniu lygiu sustiprins ir išplės kultūrinius mainus.

Bendroje prezidentų deklaracijoje, be siekių plėsti politinį ir kultūrinį bendradarbiavimą, deklaruojama būtinybė stiprinti ekonominius ryšius. Priminę, kad per 1999-2007 metus dvišalės prekybos apimtys išaugo nuo 3 iki 37 milijonų JAV dolerių, prezidentai pripažino, kad išnaudotas dar ne visas prekybos srautų didinimo potencialas.

Šalių vadovai sutarė, kad reikia skatinti Lietuvos ir Brazilijos verslininkų susitikimus, kurių metu būtų nustatyta, kokiose sektoriuose būtų galima plėsti ir įvairinti ekonominį ir prekybinį abiejų šalių bendradarbiavimą.