Į užsienį susiruošę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas - Anglija.lt
 

Į užsienį susiruošę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas 

Geresnio gyvenimo Skandinavijos šalyse ieškoti apsisprendę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas. „Tokios kaip norvegų kalbos grupės kepasi kaip blynai, tiesiog po dešimt žmonių“, – teigia vienos iš lrt.lt kalbintų kalbos mokyklų komercijos direktorė Renata Sabonienė. Pastebima ir tai, kad pastaruoju metu stipriai padaugėjo žmonių, norinčių pasitikrinti savo užsienio kalbų mokėjimo lygį bei gauti jį patvirtinančias pažymas.

Kalbų mokyklų atstovai pažymi, jog šiemet taip pat keleriopai išaugo žmonių, norinčių mokytis užsienio kalbos individualiai, skaičius. Tiek individualiai, tiek grupėse besimokantys pageidauja labai gerai įsisavinti antros kalbos žinias.
Kaip pastebi kalbų mokyklų atstovai, anglų kalbos mokytis pageidauja vis vyresnio amžiaus žmonės. Vidutinis besimokančiųjų amžius – 30-45 metai.
Lrt.lt pašnekovų teigimu, ėmė didėti ir susidomėjimas rusų kalba, tačiau jos mokytis dažniau pageidauja jaunimas. Pasak kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinio direktoriaus Ryčio Jurkėno, rusų kalbos mokytis pageidaujančių asmenų amžiaus vidurkis – 22 metai.

„Valstybės institucijų kalbų centro“ direktorė Audronė Auškelienė pabrėžia, kad šiemet vienos ar kitos užsienio kalbos atėjusių mokytis žmonių motyvacija didesnė nei besimokiusių anksčiau.
„Anksčiau žmogus, būdavo, sako: „Siunčia mane institucija, ji už mane sumokėjo, aš einu, nes reikia – jeigu nereikėtų, tai neičiau“ . Dabar kitaip į viską žiūrima. Ateina motyvuoti žmonės: „Atėjau, nes man reikia to reikia, nes aš noriu išmokti – man taip bus geriau“, – pasakojo pašnekovė.

Mokytis skandinavų kalbų atvyksta ir iš provincijų
Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė Renata Sabonienė mano, kad Lietuvos laukia dar viena emigracijos banga.
„Dabar pas mus didelis antplūdis žmonių, kurie ruošiasi išvykti į Norvegiją. Jie skubiai, per du tris mėnesius prieš išvykdami nori tos kalbos pramokti tam, kad geriau jaustųsi Norvegijoje. Mokytis atvažiuoja žmonės netgi iš kitų miestų.

Nutarėme padaryti savaitgalines grupes, nes pastebėjome, kad didesnė dalis žmonių, norinčių išmokti šios kalbos, iš provincijos“, – pasakojo R. Sabonienė.
Kad pastaruoju lietuviams ypač aktualios skandinavų kalbos, patvirtino ir kitų lrt.lt kalbintų kalbų mokyklų – „Valstybės institucijų kalbų centro“, „Mažas pasaulis“, ir „Kalba.lt“ – atstovai.

Daugėja už kalbų kursus mokančių iš savo kišenės
Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinis direktorius R. Jurkėnas pažymi, kad nors įmonių ir bendrovių vadovai pastaraisiais metais savo biudžetą tausojo mažindami išlaidas pavaldinių kvalifikacijos kėlimui, tačiau individualių klientų daugėja.
„Per metus mokome daugiau kaip 5-6 tūkstančius studentų, tikrai esame neblogo universiteto lygio, todėl labai jaučiame rinkos tendencijas. Galiu patvirtinti, kad praeitais metais bendrovių vadovai ką sutaupė, tai sutaupė ant darbuotojų mokymų ir reklamos. Labai džiaugiamės, kad daugėja žmonių, kurie investuoja į savo ateitį – kurie patys moka už savo mokslą“, – dėstė pašnekovas.

Augantį susidomėjimą užsienio kalbomis pastebi ir „Valstybės institucijų kalbų centro“ direktorė Audronė Auškelienė.
„Mūsų klientai, 80 procentų, yra valstybės tarnautojai – valstybės tarnyboje galimybės mokytis kalbų sumažėjo. Bet kad kitų klientų būtų sumažėję – tikrai nepastebėjome. Besidominčių kalbų kursais įvairių sričių specialistų, jaunų žmonių, studentų, netgi bedarbių – daugiau negu anksčiau“, – informavo pašnekovė.

Daugėja ir norinčių pasitikrinti žinias
Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė R. Sabonienė pastebi, kad jeigu anksčiau jų interneto svetainėje esantį kalbos lygio nustatymo testą per savaitę atlikdavo 20-30 žmonių, tai dabar per savaitę jį atlieka apie 100 asmenų.
Anot pašnekovės, padaugėjo ir asmenų, norinčių gauti oficialią pažymą apie esamą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
„Jeigu anksčiau tokių ateinančių pasitikrinti žinių lygį ir gauti pažymėjimą per mėnesį būdavo vos keletas, tai dabar per savaitę ateina po dešimt ir daugiau“, – teigė R. Sabonienė.

Dvigubai daugiau nei anksčiau norinčių gauti oficialią pažymą apie savo kurios tai užsienio kalbos mokėjimo lygį užsuka ir į „Valstybės institucijų kalbų centrą“.
„Ypatingai padaugėjo atvejų, kada darbdavys reikalauja anglų kalbos pažymėjimo, kad darbuotojo žinios būtų įvertintos pagal Europos Sąjungos kalbų mokėjimo metmenis“, – pasakojo „Valstybės institucijų kalbų centro“ direktorė A. Auškelienė.

Daugiau pageidaujančių individualių pamokų
Kalbų mokyklos „Mažas pasaulis“ projektų vadovės Gretos Žekaitės teigimu, dabar „dvigubai daugiau tokių, kurie nori mokytis individualiai“.
Dažniausiai, anot pašnekovės, tai 30-45 metų amžiaus žmonės, kuriems užsienio kalba reikalinga ne todėl, kad galėtų emigruoti ir lengviau prisitaikyti kitoje šalyje, bet kasdieniniame darbe.

Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas tokią situaciją vadina „darbo rinkos spaudimu“.
„Kad daugėja ateinančių mokytis būtent anglų kalbos, o ne kitos kalbos, manau, tai tikrai yra darbo rinkos spaudimas“, – pažymėjo pašnekovas.
Pasak R. Jurkėno, per pastaruosius metus norinčių mokytis anglų kalbos žmonių padaugėjo 10-12 procentų. Tuo metu kitų kalbų paklausos, išskyrus rusų ir skandinavų, augimo nuo praėjusių metų nepadaugėjo.

Absoliuta Andželika Lukaitė[/i

Geresnio gyvenimo Skandinavijos šalyse ieškoti apsisprendę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas. „Tokios kaip norvegų kalbos grupės kepasi kaip blynai, tiesiog po dešimt žmonių“, – teigia vienos iš lrt.lt kalbintų kalbos mokyklų komercijos direktorė Renata Sabonienė. Pastebima ir tai, kad pastaruoju metu stipriai padaugėjo žmonių, norinčių pasitikrinti savo užsienio kalbų mokėjimo lygį bei gauti jį patvirtinančias pažymas.

Kalbų mokyklų atstovai pažymi, jog šiemet taip pat keleriopai išaugo žmonių, norinčių mokytis užsienio kalbos individualiai, skaičius. Tiek individualiai, tiek grupėse besimokantys pageidauja labai gerai įsisavinti antros kalbos žinias.
Kaip pastebi kalbų mokyklų atstovai, anglų kalbos mokytis pageidauja vis vyresnio amžiaus žmonės. Vidutinis besimokančiųjų amžius – 30-45 metai.
Lrt.lt pašnekovų teigimu, ėmė didėti ir susidomėjimas rusų kalba, tačiau jos mokytis dažniau pageidauja jaunimas. Pasak kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinio direktoriaus Ryčio Jurkėno, rusų kalbos mokytis pageidaujančių asmenų amžiaus vidurkis – 22 metai.

„Valstybės institucijų kalbų centro“ direktorė Audronė Auškelienė pabrėžia, kad šiemet vienos ar kitos užsienio kalbos atėjusių mokytis žmonių motyvacija didesnė nei besimokiusių anksčiau.
„Anksčiau žmogus, būdavo, sako: „Siunčia mane institucija, ji už mane sumokėjo, aš einu, nes reikia – jeigu nereikėtų, tai neičiau“ . Dabar kitaip į viską žiūrima. Ateina motyvuoti žmonės: „Atėjau, nes man reikia to reikia, nes aš noriu išmokti – man taip bus geriau“, – pasakojo pašnekovė.

Mokytis skandinavų kalbų atvyksta ir iš provincijų
Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė Renata Sabonienė mano, kad Lietuvos laukia dar viena emigracijos banga.
„Dabar pas mus didelis antplūdis žmonių, kurie ruošiasi išvykti į Norvegiją. Jie skubiai, per du tris mėnesius prieš išvykdami nori tos kalbos pramokti tam, kad geriau jaustųsi Norvegijoje. Mokytis atvažiuoja žmonės netgi iš kitų miestų.

Nutarėme padaryti savaitgalines grupes, nes pastebėjome, kad didesnė dalis žmonių, norinčių išmokti šios kalbos, iš provincijos“, – pasakojo R. Sabonienė.
Kad pastaruoju lietuviams ypač aktualios skandinavų kalbos, patvirtino ir kitų lrt.lt kalbintų kalbų mokyklų – „Valstybės institucijų kalbų centro“, „Mažas pasaulis“, ir „Kalba.lt“ – atstovai.

Daugėja už kalbų kursus mokančių iš savo kišenės
Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinis direktorius R. Jurkėnas pažymi, kad nors įmonių ir bendrovių vadovai pastaraisiais metais savo biudžetą tausojo mažindami išlaidas pavaldinių kvalifikacijos kėlimui, tačiau individualių klientų daugėja.
„Per metus mokome daugiau kaip 5-6 tūkstančius studentų, tikrai esame neblogo universiteto lygio, todėl labai jaučiame rinkos tendencijas. Galiu patvirtinti, kad praeitais metais bendrovių vadovai ką sutaupė, tai sutaupė ant darbuotojų mokymų ir reklamos. Labai džiaugiamės, kad daugėja žmonių, kurie investuoja į savo ateitį – kurie patys moka už savo mokslą“, – dėstė pašnekovas.

Augantį susidomėjimą užsienio kalbomis pastebi ir „Valstybės institucijų kalbų centro“ direktorė Audronė Auškelienė.
„Mūsų klientai, 80 procentų, yra valstybės tarnautojai – valstybės tarnyboje galimybės mokytis kalbų sumažėjo. Bet kad kitų klientų būtų sumažėję – tikrai nepastebėjome. Besidominčių kalbų kursais įvairių sričių specialistų, jaunų žmonių, studentų, netgi bedarbių – daugiau negu anksčiau“, – informavo pašnekovė.

Daugėja ir norinčių pasitikrinti žinias
Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė R. Sabonienė pastebi, kad jeigu anksčiau jų interneto svetainėje esantį kalbos lygio nustatymo testą per savaitę atlikdavo 20-30 žmonių, tai dabar per savaitę jį atlieka apie 100 asmenų.
Anot pašnekovės, padaugėjo ir asmenų, norinčių gauti oficialią pažymą apie esamą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
„Jeigu anksčiau tokių ateinančių pasitikrinti žinių lygį ir gauti pažymėjimą per mėnesį būdavo vos keletas, tai dabar per savaitę ateina po dešimt ir daugiau“, – teigė R. Sabonienė.

Dvigubai daugiau nei anksčiau norinčių gauti oficialią pažymą apie savo kurios tai užsienio kalbos mokėjimo lygį užsuka ir į „Valstybės institucijų kalbų centrą“.
„Ypatingai padaugėjo atvejų, kada darbdavys reikalauja anglų kalbos pažymėjimo, kad darbuotojo žinios būtų įvertintos pagal Europos Sąjungos kalbų mokėjimo metmenis“, – pasakojo „Valstybės institucijų kalbų centro“ direktorė A. Auškelienė.

Daugiau pageidaujančių individualių pamokų
Kalbų mokyklos „Mažas pasaulis“ projektų vadovės Gretos Žekaitės teigimu, dabar „dvigubai daugiau tokių, kurie nori mokytis individualiai“.
Dažniausiai, anot pašnekovės, tai 30-45 metų amžiaus žmonės, kuriems užsienio kalba reikalinga ne todėl, kad galėtų emigruoti ir lengviau prisitaikyti kitoje šalyje, bet kasdieniniame darbe.

Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas tokią situaciją vadina „darbo rinkos spaudimu“.
„Kad daugėja ateinančių mokytis būtent anglų kalbos, o ne kitos kalbos, manau, tai tikrai yra darbo rinkos spaudimas“, – pažymėjo pašnekovas.
Pasak R. Jurkėno, per pastaruosius metus norinčių mokytis anglų kalbos žmonių padaugėjo 10-12 procentų. Tuo metu kitų kalbų paklausos, išskyrus rusų ir skandinavų, augimo nuo praėjusių metų nepadaugėjo.

Absoliuta Andželika Lukaitė[/i

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: