Ignalina taps mineralinio vandens ir dumblo karalyste - Anglija.lt
 

Ignalina taps mineralinio vandens ir dumblo karalyste 

Ignalinoje ruošiamasi išgauti ir naudoti mineralinį vandenį, šiuo metu mieste daromas pirmasis gręžinys, patvirtino Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronius Ropė.

Miesto meras pasakoja, kad tokių objektų niekas nefinansuoja, išskyrus rizikos nebijantį verslą, todėl miestas investuoti ryžosi pats. Pasak jo, kiti artimiausi gręžiniai yra Likėnuose, Birštone, Druskininkuose ir Palangoje, todėl Ignalinos gręžinys būtų konkurencingas – netoliese kitų gręžinių nėra.

Puikios sudėties mineralinis vanduo

Paklaustas, ar nesibaimina neigiamų mineralinio vandens ir jau uždarytos Ignalinos atominės elektrinės asociacijų, meras atkerta, kad Ignalinos rajonas radiacijos požiūriu „yra pats švariausias Lietuvoje“. Anot B.Ropės, atominė yra uždaryta ir nedirbanti ir jokių nutekėjimų niekuomet nebuvo.

Šiuo metu planuojamame 460-470 metrų gręžinyje yra pasiektas 390-400 metrų gylis ir ruošiami siurbliai, kurie padės mokslininkams paimti mineralinio vandens mėginius ir nustatyti jo savybes.

„Ten turėtų būti 20-40 miligramų litre sūrymas, tai maždaug 5-6 kartus didesnis negu mineraliniame vandenyje, kuris duodamas gerti ir yra pilstomas į butelius. Jo temperatūra turėtų būti apie 15-20 laipsnių šilumos“, - pasakoja meras.

Kai vanduo bus išgautas, meras planuoja, jog pirmieji regiono išteklius galės išbandyti ligoninės pacientai, kuriems reikalinga reabilitacija, ir poilsiautojai, užsisakę SPA paslaugų. Anot mero, tarp pirmųjų planų - nutiesti liniją į ligoninę ir SPA centrą.

Rado gydomojo dumblo

B.Ropė džiaugiasi ir tuo, kad viename ežerų rado gydomojo dumblo. Padaryti detalūs tyrimai, kurių metu nustatyta, kad juo galima gydyti panašų ligų spektrą kaip Druskininkuose ar Birštone.

Pagrindinė problema, anot mero, kol kas neišspręsta - nėra gamtos išteklių panaudojimo infrastruktūros.

„Mes kol kas neturime savo mineralinio vandens naudojimo sistemos, ją reikia padaryti, ir bent minimalią purvo naudojimo sistemą, tuomet galima kalbėti apie tai, kad visą spektrą paslaugų galima gauti Ignalinoje. Kada turėsime paketą, bus lengviau su verslu kalbėti, kuris jau domisi ir laukia mūsų rezultatų“, - sako meras.

Ignalina - kurortas

Dirbdama su gamtiniais ištekliais rajono savivaldybė turi tikslą pakeisti kurortinės teritorijos statusą į kurorto vardą.

Ignalinos meras teigia, kad šiuo metu vykdoma kurorto studija ir tikimasi jau kitą vasarą pateikti prašymą Vyriausybei gauti kurorto statusą ir pakviesti privačias kompanijas statyti sanatorijų.

Esminis skirtumas tarp kurortų ir kurortinių teritorijų yra tas, kad kurortuose yra gamtos išteklių ir jų naudojimo infrastruktūra, o ištekliais turtingos, bet infrastruktūros neturinčios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.

Iš viso rajono savivaldybė infrastruktūrai, susijusiai su gamtos išteklių panaudojimu, pernai skyrė apie 3 mln. litų, o tyrimams ir gręžimams - dar apie 400 tūkst. litų. Panašią sumą tyrimams ir gręžimams numatoma skirti ir šiemet.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu kurorto statusą turi Druskininkai, Birštonas, Neringa ir Palanga, o kurortinėmis teritorijomis yra Anykščiai, Zarasai, Trakai, Ignalinos miestas bei Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalys.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Ignalinoje ruošiamasi išgauti ir naudoti mineralinį vandenį, šiuo metu mieste daromas pirmasis gręžinys, patvirtino Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronius Ropė.

Miesto meras pasakoja, kad tokių objektų niekas nefinansuoja, išskyrus rizikos nebijantį verslą, todėl miestas investuoti ryžosi pats. Pasak jo, kiti artimiausi gręžiniai yra Likėnuose, Birštone, Druskininkuose ir Palangoje, todėl Ignalinos gręžinys būtų konkurencingas – netoliese kitų gręžinių nėra.

Puikios sudėties mineralinis vanduo

Paklaustas, ar nesibaimina neigiamų mineralinio vandens ir jau uždarytos Ignalinos atominės elektrinės asociacijų, meras atkerta, kad Ignalinos rajonas radiacijos požiūriu „yra pats švariausias Lietuvoje“. Anot B.Ropės, atominė yra uždaryta ir nedirbanti ir jokių nutekėjimų niekuomet nebuvo.

Šiuo metu planuojamame 460-470 metrų gręžinyje yra pasiektas 390-400 metrų gylis ir ruošiami siurbliai, kurie padės mokslininkams paimti mineralinio vandens mėginius ir nustatyti jo savybes.

„Ten turėtų būti 20-40 miligramų litre sūrymas, tai maždaug 5-6 kartus didesnis negu mineraliniame vandenyje, kuris duodamas gerti ir yra pilstomas į butelius. Jo temperatūra turėtų būti apie 15-20 laipsnių šilumos“, - pasakoja meras.

Kai vanduo bus išgautas, meras planuoja, jog pirmieji regiono išteklius galės išbandyti ligoninės pacientai, kuriems reikalinga reabilitacija, ir poilsiautojai, užsisakę SPA paslaugų. Anot mero, tarp pirmųjų planų - nutiesti liniją į ligoninę ir SPA centrą.

Rado gydomojo dumblo

B.Ropė džiaugiasi ir tuo, kad viename ežerų rado gydomojo dumblo. Padaryti detalūs tyrimai, kurių metu nustatyta, kad juo galima gydyti panašų ligų spektrą kaip Druskininkuose ar Birštone.

Pagrindinė problema, anot mero, kol kas neišspręsta - nėra gamtos išteklių panaudojimo infrastruktūros.

„Mes kol kas neturime savo mineralinio vandens naudojimo sistemos, ją reikia padaryti, ir bent minimalią purvo naudojimo sistemą, tuomet galima kalbėti apie tai, kad visą spektrą paslaugų galima gauti Ignalinoje. Kada turėsime paketą, bus lengviau su verslu kalbėti, kuris jau domisi ir laukia mūsų rezultatų“, - sako meras.

Ignalina - kurortas

Dirbdama su gamtiniais ištekliais rajono savivaldybė turi tikslą pakeisti kurortinės teritorijos statusą į kurorto vardą.

Ignalinos meras teigia, kad šiuo metu vykdoma kurorto studija ir tikimasi jau kitą vasarą pateikti prašymą Vyriausybei gauti kurorto statusą ir pakviesti privačias kompanijas statyti sanatorijų.

Esminis skirtumas tarp kurortų ir kurortinių teritorijų yra tas, kad kurortuose yra gamtos išteklių ir jų naudojimo infrastruktūra, o ištekliais turtingos, bet infrastruktūros neturinčios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.

Iš viso rajono savivaldybė infrastruktūrai, susijusiai su gamtos išteklių panaudojimu, pernai skyrė apie 3 mln. litų, o tyrimams ir gręžimams - dar apie 400 tūkst. litų. Panašią sumą tyrimams ir gręžimams numatoma skirti ir šiemet.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu kurorto statusą turi Druskininkai, Birštonas, Neringa ir Palanga, o kurortinėmis teritorijomis yra Anykščiai, Zarasai, Trakai, Ignalinos miestas bei Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalys.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: