Į užsienį gyventi išvykę tautiečiai ir užsieniečiai, naujausiais duomenimis, per 2018 metus į Lietuvą pervedė 1 mlrd. 122 mln. Eur, o tai, lyginant su 2017 metais, yra beveik 13 mln. Eur daugiau. Tiesa, ekonomistai sako, kad kalbėti apie vien į šalį siunčiamą socialinę paramą nereikėtų, mat emigrantų išlaikomų asmenų – vis mažiau, o investicijoms į ateitį ir planams sugrįžti į tėvynę išvykę skiria vis daugiau savo dėmesio.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis, komentuodamas 2018 metų duomenis sakė, kad praėjusių metų pradžia, kalbant apie pinigines perlaidas į Lietuvą, buvo išties išskirtinė.

Jo teigimu, asmeniniai pervedimai 2018 m. pirmąjį ketvirtį augo sparčiausiai per pastaruosius ketverius metus, tačiau vėliau, metų eigoje, išsikvėpė, o pabaigoje, lyginant su metų pradžia, buvo fiksuotas 3,7 proc. kritimas.

Visgi, kaip bebūtų, emigrantai ir užsieniečiai 2018 metais į Lietuvą pinigų pervedė 12,9 mln. Eur daugiau nei 2017 metais – 1 mlrd. 122 mln. Eur.

Nors 2017 metais didžiausia pervedimų suma atkeliavo iš JAV, pernai vietą ji užleido Jungtinei Karalystei (JK). Būtent iš šios šalies tautiečių ir užsieniečių, naujausiais duomenimis, buvo atlikta daugiausia pervedimų.

„Tai galima priskirti „Brexit“ neapibrėžtumams ir mažėjančiai emigracijai šia kryptimi metų pradžioje“, – komentavo specialistas.

Apibendrinant, 2018 pagrindinės valstybės, iš kurių į Lietuvą buvo pervestą daugiausiai asmeninių pervedimų, buvo JK, JAV, Rusija, Vokietija, Airija, Norvegija. Tiesa, perlaidos iš JAV ir Rusijos, kaip pabrėžė M. Vilniškis, sudarė beveik trečdalį visų pavedimų, o likusi dalis atkeliavo iš Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Taip pat, praėjusiais metais iš tokių valstybių kaip Vokietija ir Švedija perlaidų buvo fiksuota mažiau nei 2017 metais.

Kalbant apie gautų perlaidų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, M. Vilniškio teigimu, jo mažėjimas jau pastebimas penktus metus iš eilės, o tai lemia daug sparčiau nei pervedimų srautas augantis BVP.

„2018 m. asmeniniai pervedimai sudarė tik 2,5 proc. Lietuvos BVP, kitaip tariant, jų svarba Lietuvos ekonomikai mažėja“, – aiškino specialistas.

Ir visgi, įdomus faktas, kad jeigu 2018 metais į Lietuvą emigrantų pervestus pinigus padalintume kiekvienam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kiekvienas savo kišenę papildytų po maždaug 402 Eur.

Kaip pranešė Lietuvos bankas, 2018 m. didėjo ne tik perlaidų suma į Lietuvą, tačiau ir iš Lietuvos. Štai 2018-aisiais iš Lietuvos į užsienį buvo pervesta 34 mln. Eur daugiau nei 2017 metais – 432,5 mln. Eur.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI sakė, kad šiandien emigrantų, kurie išlaiko tam tikrus asmenis, yra gerokai mažiau, o jų piniginės perlaidos nebūtinai yra skirtos socialinei paramai, mat emigrantai vis dažniau pagalvoja ir apie norą sugrįžti į tėvynę ir čia imasi nekilnojamo turto (NT) paieškų.

„Emigrantų perlaidų srautas yra stabilus ir jau kelis metus nesikeičia. Natūralu, kad jis nedidėja, nors emigrantų skaičius didėja, bet gyventojų, kuriems reikia paramos, Lietuvoje yra vis mažiau. Didžioji dalis tų perlaidų srauto dabar, turbūt, yra nukreipiamos į NT, kas rodo, kad yra ketinimas sugrįžti į Lietuvą ateityje“, – sakė jis.

N. Mačiulio nuomone, nors 2,5 proc. perlaidų nuo Lietuvos BVP yra vis dar nemaža suma, bet tai nereiškia, kad tai yra labai svarbus indėlis į socialinę paramą gyventojams.

„Tai yra labiau indikacija, kad išlieka gyventojų ryšys su Lietuva ir tie pinigai nebūtinai yra socialinė parama, bet tai yra emigrantų investicijos į ateitį, planus čia sugrįžti“, – tikino jis.