Pradėjusi eiti į vidurinę mokyklą Kristina ėmė jausti, kad Lietuva jai darosi per maža: ji svajodama apie tai, kaip pabėga ir tampa West Endo žvaigžde Londone: ji visuomet norėjo suvaidinti Kristiną iš „Operos fantomo“.

Tad 2009 metais, būdama penkiolikos metų, ji vienut vienutėlė iškeliavo į Angliją, įtikinusi savo mamą, kad po vasaros grįš. Tačiau giliai širdyje ji jau žinojo, kad nori išvykti ilgam laikui, kad galėtų išpildyti savo svajones.

„Jungtinėje Karalystėje lankiausi pirmą kartą ir Londono dydis ir margumas mane labai gąsdino. Juk mano gimtajame mieste visur galima nueiti pėsčiomis“, – pasakojo Kristina.

Be to Londone gyventi buvo gerokai brangiau nei mažoje Palangoje, todėl praėjus vos kelioms dienoms po atvykimo ji įsidarbino padavėja vienoje kavinėje.

Visgi Kristina netruko suprasti, kad Londonas jai per didelis. Jai pasisekė, nes jos mamos draugė turėjo nedidelį namą Suffolke, kuriame ji galėjo apsigyventi. Mergina pati užsiregistravo ir ėmė lankyti vietos mokyklą.

Ilgą laiką ji gyveno viena ir kiekvieną vakarą prieš užmigdama „Skype“ programa susiskambindavo su mama, nes bijojo užmigti viena. Ji išmoko gamintis maistą, tvarkytis ir skalbtis. Mama kiekvieną mėnesį jai siųsdavo šiek tiek pinigų, tačiau Kristina buvo per daug išdidi, kad paprašytų daugiau, todėl po pamokų dirbo vietos aludėje, kur plovė indus.

Laikas bėgo ir Kristinai darėsi vis sudėtingiau mokykloje išsisukinėti ir išgalvoti priežasčių, kodėl mama ar tėtis nedalyvauja tėvų susirinkimuose. Galiausiai mergina išsidrąsino ir viską papasakojo savo anglų kalbos mokytojai.

„Man jau visko buvo per daug, todėl nusprendžiau viską papasakoti mokytojai ir sugrįžti į Lietuvą. Tačiau mano anglų kalbos mokytoja primygtinai norėjo man padėti: ji sakė, kad jau įpusėjau ruoštis baigiamiesiems egzaminams, todėl būtų gaila viską mesti“, – pasakojo Kristina.

Ir mokytoja pasiūlė Kristinai apsigyventi... su jos tėvais.

„Mano mama labai nuliūdo, kai jai pasakiau, kad ketinu likti JK, tačiau ji tikėjosi, kad manęs laukia geresnė ateitis“, – sakė Kristina.

Gyvendama su savo mokytojos tėvais Kristina daug ko išmoko ir daug sužinojo apie britų kultūrą. Jie net tik padėjo jai tobulinti anglų kalbos žinias, bet ir neleido užmiršti vaikystėje taip mėgtų pramoginių šokių: dukart per savaitę Kristina eidavo į vietos rotušę, kur vykdavo vyresnio amžiaus žmonių pramoginių šokių pamokos. Tiesa, vienintelė jos lygį atitinkanti partnerė buvo 70-metė moteris vardu Sue.

Galiausiai Kristinai sudalyvavo ir atrankoje vaidmeniui teatre gauti, tačiau jai prireikė vos vienos West Endo atrankos, kad ji suprastų, jog... vaidinti nenori. Merginai teko dvi valandas šaltyje laukti eilėje, kad gautų vaidmenį „Vargdieniuose“, kol nepriėjo viena iš prodiuserių ir pareiškė, kad ji netinkanti, nes... jos plaukai šviesinti sruogelėmis.

„Ši patirtis man parodė tai, kas iš tiesa yra svarbu. Nenorėjau, kad dar kada nors kas nors mane vertintų pagal mano išvaizdą, o ne talentą“, – sakė Kristina.

Pamiršusi apie teatro sceną ji nusprendė studijuoti ekonomiką ir verslą Westminsterio universitete, o baigusi studijas ėmė dirbti technologijų platformoje „Limejump“, valdančioje didelį atsinaujinančios energetikos tinklą.

„Kai mokiausi, ėmiau labai domėtis tuo, kaip energetikos pramonę padaryti žalesnę. Atsinaujinančios energetikos srityje JK dirba nemažai imigrantų – žmonių, kurie įveikę daugybę kliūčių išvykdami iš savo namų ir suradę naujus kitur, iš prigimties yra puikūs problemų sprendėjai“, – savo straipsnyje rašo Kristina.

Anksčiau šiais metais ji įsteigė savo atsinaujinančios energetikos kompaniją PPAYA, ir pažymi, kad tai nebuvo tikslingai planuota, bet pusė jos komandos šioje bendrovėje sudaro imigrantai. „Esame tarsi „eBay“ atsinaujinančios energijos gamintojams: mes padedame energijos pirkėjams rasti energijos pardavėjus“, – paaiškino ji.

Dar prieš pandemiją Kristina stengdavosi šeimą Palangoje aplankyti kas pusmetį. „Mane visuomet stebina, koks ramus gyvenimas mano gimtajame mieste, – sakė ji. – Tačiau manau, kad daugeliui imigrantų atrodo, kad jie gyvena dvigubą gyvenimą, tarsi pilkojoje zonoje. Lietuvoje nebesijaučiu kaip namie, bet ir Anglijoje vis dar jaučiuosi lietuve.“