Iš Lietuvos Justas išvyko vos 16-os ir jau metus laimę kuria Anglijoje. Vaikino teigimu, galimybės čia atsiveria ne tik suaugusiems, bet ir paaugliams, todėl grįžti į gimtinę jis net nebesvarsto.

„Nėra dėl ko grįžti“, – atvirai sako Justas, dalindamasis savo istorija.

Agentūrai atidavė paskutinius pinigus

Kartu su broliu ir mama jis gyveno Biržuose. Tiesa, ilgainiui pinigų šeimai ėmė trūkti.

„Mama viena mus aprūpindavo. Po kurio laiko tiesiog tapo šiek tiek sunku pragyventi Lietuvoje. Tuomet mama su drauge nusprendė išvažiuoti dirbti į Angliją. Iš pradžių įsidarbino padedama lietuvių agentūros, kuri parūpino ir darbą, ir būstą, ir kelionę autobusu. Taip elgdamasi ji labai rizikavo, nes paskutinius pinigus teko atiduoti agentūrai, kuri neturėjo jokių atsiliepimų“, – pasakojo Justas.

Tačiau kelio atgal nebuvo, todėl moteris išvyko, vaikus palikdama jų močiutei.

„Lankiau pagrindinę mokyklą. Negalėdavau užsiimti popamokine veikla, nes reikėdavo prižiūrėti brolį – paimti iš darželio, padaryti valgyti“, – kad teko subręsti anksti, atskleidė vaikinas.

Naujas gyvenimas – už 80 eurų

Tiesa, praėjus 3 mėnesiams po mamos išvykimo, Justas sulaukė lemtingo jos skambučio. Ši paklausė, ar jis nenorėtų emigruoti į Angliją.

„Iš karto negalėjau atsakyti. Nėra lengva išvažiuoti į kitą šalį, palikti draugus, artimuosius, pradėti naują gyvenimą, viską nuo nulio. Tačiau po poros savaičių apsisprendžiau, kad geriau bus, kai gyvensiu ten. Visi labai palaikė, linkėjo tik sėkmės“, – prisiminė pašnekovas.

Tą išgirdusi jo mama grįžo į Lietuvą, susirinko paskutinius brangius daiktus ir svetur persikėlė su vaikais.

„Teko važiuoti autobusiuku, nes turint tiek bagažo tai buvo pigiausias būdas. 80 eurų vienam. Nebuvome suplanavę, ką darysime, tik mama jau buvo pasirūpinusi butu“, – sakė Justas.

Ir mokosi, ir dirba

Paprašytas prisiminti pirmąją savaitę Anglijoje, jis atviravo, kad laikas tuomet lėkė labai greitai – žavėjo nauji potyriai, teko priprasti prie kitos kalbos.

„Norėjau lankyti koledžą, bandžiau pildyti dokumentus dėl informacinių technologijų kurso, tačiau, kadangi man tai buvo dar tik pirmieji metai Anglijoje, sulaukiau raginimų verčiau metus paskirti išlyginamiesiems kursams. Viską išlaikiau aukščiausiais balais“, – tikino Justas.

Iš karto po to jis pradėjo ieškoti ir darbo.

„Įsidarbinti nebuvo lengva, nes sunku surasti koledžą, kuriame leistų ir mokytis, ir dirbti pagal pasirinktą specialybę, vyksta didelės atrankos. Darbdaviams nėra svarbu, kokia tavo pilietybė, reikalaujama tik mokėti anglų kalbą. Tiesa, prieš tai dar bandžiau susirasti paprastą darbą, kuriame nereikalautų mokytis koledže, tačiau dauguma prašo bent šiek tiek atitikti keliamą kvalifikaciją“, – pasakojo Justas.

Tik 17-os, o jau uždirba 3,9 eurų per valandą

Šiuo metu vaikinas dirba verslo administratoriumi metalo fabrike. Šis darbas – gana paprastas, užtikrino pašnekovas.

„Esu atsakingas už inventorių – turiu sudaryti visų daiktų sąrašą. Darbas yra be galo lengvas, net šiek tiek nuobodokas. Kadangi dirbu „appreticenship“ (pameistrystės – liet.) principu, man moka tikt 3,50 svaro (3,9 euro) per valandą“, – neslėpė vaikinas.

Iš mamos jis sakė girdėjęs, kad paprastai lietuviai nuolat dirba fabrikuose. Daugelis jos sutiktų tautiečių priversti kęsti prastas darbo sąlygas – šaltį, ilgas darbo valandas. Kartais ten esą dirbama net daugiau nei 12 valandų per parą.

„Tačiau geras atlyginimas“, – kodėl lietuviai kenčia, nurodė vaikinas.

Pasidalijo patarimais: kam reikia pasiruošti, jei norite emigruoti Paklaustas, ar pačiam teko bendrauti su emigravusiais lietuviais, Justas patikino nuolat tautiečius sutinkantis gatvėje, tačiau esą net koledže besimokantys pernelyg apie savo gyvenimą nepasakoja. Savo ruožtu jis pats patirtimi dalijasi drąsiai.

„Gyvenimas praėjus beveik metams po persikraustymo pasikeitė labai stipriai. Dabar gyvename nebe bute, bet 3 kambarių name. Atostogų metu keliaujame po Angliją, aš domiuosi ir Anglijos valdžios sistema. Važiuoti čia patarčiau tiems, kuriems galbūt sunku išgyventi Lietuvoje. Taip pat verta atvykti tiems, kurie nori greitai užsidirbti pinigų. Darbą visuomet lengviau ras tas, kuris nebijo šiek tiek sunkiau ar ilgiau padirbti“, – aiškino Justas.

Anot jo, angliškai kalbėti būtina tiems, kurie nori čia įsikurti, tačiau esą laikinai gyventi ir dirbti galima ir be to.

Ateitį kurs Anglijoje

Paklaustas, ar planuoja grįžti į Lietuvą, Justas prasitarė ateitį kuriantis Anglijoje.

„Buto, kuriame gyvenome, nebėra, aš išvažiavau baigęs tik 9 klases. Manau, būtų sunku grįžti ir kažką toliau studijuoti“, – tokio sprendimo priežastis nurodė jis.

Artimiausias vaikino lūkestis – užsidirbti tiek, kad galėtų pradėti gyventi vienas. Šį siekį jis planuoja įgyvendinti jau kitąmet.

„Aišku, norėčiau dirbti tokį darbą, kurį atlikti būtų malonu. Manau, kiekvienas to nori. Tačiau svarbu nepamiršti, kad gali tekti šiek tiek palaukti, kol tai nutiks. Na, bet vis tiek galiausiai kažkada visi gauname tai, ko labai trokštame“, – įsitikinęs jaunasis emigrantas.