JK prieš „Brexit“: į antrą planą – sveikatos ir transporto politikos klausimai - Anglija.lt
 

JK prieš „Brexit“: į antrą planą – sveikatos ir transporto politikos klausimai 

Britų valstybės tarnautojai, dirbantys su esminiais sveikatos, švietimo bei transporto politikos klausimais, yra perkelti spręsti žemės ūkio ir žvejybos problemas. Vyriausybės ministrams sakoma, kad kai kurie jų svarbūs projektai negali būti vykdomi, nes daug valdininkų nukreipti ruoštis „Brexit“, rašo „The Guardian“.

Anot „The Guardian“, ministrai buvo įspėti, kad keisis tvarka, pagal kurią nusprendžiama, kurią programą vykdyti pirmiau. Šaltiniai Vyriausybėje nurodė, kad jie žinojo apie tokius pavyzdžius, kai įprastai mokyklų ar ligoninių klausimus sprendžiantys valdininkai dabar perkelti dirbti su žemės ūkio ar žvejybos politika, tam, kad pasiruoštų visiems galimiems „Brexit“ atvejams, įskaitant ir išėjimą iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo.

„Užlaikomi ir nevykdomi dalykai sukelia realų nerimą, – sakė vienas aukštas Vyriausybės šaltinis. – Mes tą pastebėjome, po to, kai „Brexit“ procesas buvo vis labiau vilkinamas“.

Pastaboje vienam ministrui nurodyta, kad „departamentai negalėjo finansuoti reikalingos komandos, kad įvykdytų projektus, nes keičiasi darbams skiriama pirmenybė“.

Teigiama, kad vieni svarbiausių politinių pasiūlymų, kurie užlaikomi dėl „Brexit“, yra valdžios planai peržiūrėti socialinės rūpybos ir universitetų finansavimą. Daugelis kitų sričių nukentėjo dėl laiko stygiaus ir politinio nepastovumo.

Grėsmingai artėjant „Brexit“, įtampa Vyriausybės kabinete kyla ir planuojant išėjimą iš ES be susitarimo: ministrai yra verčiami užbaigti ir patvirtinti priemones, kurias jie taikys, kad išvengtų ekonominės suirutės. Keli Vyriausybės šaltiniai teigė, kad Finansų ministerija „Brexit“ be susitarimo atvejui mėgino užsitikrinti šalies ekonomikos apsaugą, pavyzdžiui, taikant nulinius tarifus kai kurioms importinėms prekėms.

Planus ministrai turi paruošti iki vasario pabaigos, todėl praėjusią savaitę vyko intensyvios diskusijos. Tai reiškia, kad kertiniai sprendimai dėl „Brexit“ be susitarimo yra priimami likus kiek daugiau nei mėnesiui iki JK paliekant ES.

Kasmet po 2016 m. įvykusio referendumo vis daugiau tarnautojų skiriama paruošti „Brexit“, tačiau tik dabar tapo akivaizdu, kad dėl to nukenčia kitos sritys.

Mažiau nei penktadalis iš 133 vystomų svarbių projektų, tikėtina, bus priimti laiku ir finansuojami. Tačiau kai kurie darbai, pavyzdžiui, HS2 geležinkelis, yra pažymėti „raudonai“ – tai reiškia, kad yra „didelių rizikų arba akivaizdžių problemų keliose esminėse srityse“.

Atidedami socialinės rūpybos planai sukelia aštrų susirūpinimą. Labdaros organizacija „Age UK“ įspėjo, kad daugiau nei 50 tūkst. žmonių mirė, kol laukė slaugos/priežiūros dėl pakeistų ministerijos planų.

Privatus sektorius taip pat perspėja dėl „Brexit“ vilkinimo. Statybų bendrovė „Galliford Try“ praėjusią savaitę sakė, kad dėl politinio neapsisprendimo įmonės neinvestuoja. Teigiama, kad išėjimas be susitarimo sukeltų „smarkų vartotojų pasitikėjimo ir bendro ekonominio aktyvumo nuosmukį“.

Johnas Manzoni, valstybės tarnybos generalinis direktorius, neseniai pripažino, kad valdžia negali būti visiškai pasiruošusi „Brexit“ be susitarimo. Pasak jo, nepavyktų išvengti sunkaus išėjimo iš ES.

Britų valstybės tarnautojai, dirbantys su esminiais sveikatos, švietimo bei transporto politikos klausimais, yra perkelti spręsti žemės ūkio ir žvejybos problemas. Vyriausybės ministrams sakoma, kad kai kurie jų svarbūs projektai negali būti vykdomi, nes daug valdininkų nukreipti ruoštis „Brexit“, rašo „The Guardian“.

Anot „The Guardian“, ministrai buvo įspėti, kad keisis tvarka, pagal kurią nusprendžiama, kurią programą vykdyti pirmiau. Šaltiniai Vyriausybėje nurodė, kad jie žinojo apie tokius pavyzdžius, kai įprastai mokyklų ar ligoninių klausimus sprendžiantys valdininkai dabar perkelti dirbti su žemės ūkio ar žvejybos politika, tam, kad pasiruoštų visiems galimiems „Brexit“ atvejams, įskaitant ir išėjimą iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo.

„Užlaikomi ir nevykdomi dalykai sukelia realų nerimą, – sakė vienas aukštas Vyriausybės šaltinis. – Mes tą pastebėjome, po to, kai „Brexit“ procesas buvo vis labiau vilkinamas“.

Pastaboje vienam ministrui nurodyta, kad „departamentai negalėjo finansuoti reikalingos komandos, kad įvykdytų projektus, nes keičiasi darbams skiriama pirmenybė“.

Teigiama, kad vieni svarbiausių politinių pasiūlymų, kurie užlaikomi dėl „Brexit“, yra valdžios planai peržiūrėti socialinės rūpybos ir universitetų finansavimą. Daugelis kitų sričių nukentėjo dėl laiko stygiaus ir politinio nepastovumo.

Grėsmingai artėjant „Brexit“, įtampa Vyriausybės kabinete kyla ir planuojant išėjimą iš ES be susitarimo: ministrai yra verčiami užbaigti ir patvirtinti priemones, kurias jie taikys, kad išvengtų ekonominės suirutės. Keli Vyriausybės šaltiniai teigė, kad Finansų ministerija „Brexit“ be susitarimo atvejui mėgino užsitikrinti šalies ekonomikos apsaugą, pavyzdžiui, taikant nulinius tarifus kai kurioms importinėms prekėms.

Planus ministrai turi paruošti iki vasario pabaigos, todėl praėjusią savaitę vyko intensyvios diskusijos. Tai reiškia, kad kertiniai sprendimai dėl „Brexit“ be susitarimo yra priimami likus kiek daugiau nei mėnesiui iki JK paliekant ES.

Kasmet po 2016 m. įvykusio referendumo vis daugiau tarnautojų skiriama paruošti „Brexit“, tačiau tik dabar tapo akivaizdu, kad dėl to nukenčia kitos sritys.

Mažiau nei penktadalis iš 133 vystomų svarbių projektų, tikėtina, bus priimti laiku ir finansuojami. Tačiau kai kurie darbai, pavyzdžiui, HS2 geležinkelis, yra pažymėti „raudonai“ – tai reiškia, kad yra „didelių rizikų arba akivaizdžių problemų keliose esminėse srityse“.

Atidedami socialinės rūpybos planai sukelia aštrų susirūpinimą. Labdaros organizacija „Age UK“ įspėjo, kad daugiau nei 50 tūkst. žmonių mirė, kol laukė slaugos/priežiūros dėl pakeistų ministerijos planų.

Privatus sektorius taip pat perspėja dėl „Brexit“ vilkinimo. Statybų bendrovė „Galliford Try“ praėjusią savaitę sakė, kad dėl politinio neapsisprendimo įmonės neinvestuoja. Teigiama, kad išėjimas be susitarimo sukeltų „smarkų vartotojų pasitikėjimo ir bendro ekonominio aktyvumo nuosmukį“.

Johnas Manzoni, valstybės tarnybos generalinis direktorius, neseniai pripažino, kad valdžia negali būti visiškai pasiruošusi „Brexit“ be susitarimo. Pasak jo, nepavyktų išvengti sunkaus išėjimo iš ES.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: