Jis pridūrė, kad vyriausybė taip pat nori apsaugoti „tiekėjus, kurie patys patiria didelį spaudimą“. Šešėlinis darbo ir pensijų sekretorius Jonathanas Ashworthas pridūrė, kad pranešimai buvo „ypatingi“.

Konkurencijos priežiūros institucija – Konkurencijos ir rinkų tarnyba – pareiškė, kad tirs, kaip šalyje veikia bakalėjos prekių rinka. Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su maisto gamintojais kancleris Jeremy'is Huntas išreiškė didelį susirūpinimą dėl kainų ir sutiko bendradarbiauti su pramone dėl galimų priemonių, kaip sumažinti spaudimą namų ūkių biudžetams.

Kancleris pareiškė, kad pritartų palūkanų normų didinimui, jei tai pažabotų aukštesnes kainas ir sparčiai augančią infliaciją – net jei dėl to JK kiltų nuosmukio grėsmė. „Įmonės neturi kainų viršutinės ribos, kaip vartotojai, tačiau kai kurios mažesnės įmonės perka energiją, kaip tai daro vartotojai, todėl joms buvo tikrai sunku tęsti“, – tai pačiai programai sakė Shevaunas Havilandas, Britanijos prekybos rūmų generalinis direktorius.

Infliacijos tempą galima skaičiuoti įvairiai, tačiau pagrindinis matas yra vartotojų kainų indeksas (VKI) – sekantis kasdienių prekių kainas įsivaizduojamame „prekių krepšelyje“. Paskutinis VKI rodiklis per metus iki balandžio buvo 8,7 %, palyginti su 10,1 % kovo mėn. ir 11,1 % spalio mėn.