Johnsono laukia lemtingas mėnuo: „Brexit“ smogs pačiu netinkamiausiu metu 

Johnsono laukia lemtingas mėnuo: „Brexit“ smogs pačiu netinkamiausiu metu
Borisas Johnsonas (123rf nuotr.)

2020 metų birželis bus vienas iš svarbiausių mėnesių Boriso Johnsono kaip Jungtinės Karalystės ministro pirmininko karjeroje.

Skandalo, kurio epicentre atsidūrė vyriausiasis jo patarėjas Dominicas Cummingsas, ir fakto, jog naujojo koronaviruso aukų skaičius gali būti didžiausias Europoje, fone šis mėnuo britų premjerui, jeigu bent pabandys atgauti galią, kokią turėjo 2020 metų pradžioje, bus lemtingas, rašo CNN.

Birželis taip pat labai svarbus Jungtinės Karalystės derybų su Europos Sąjunga dėl gyvenimo po „Brexit“ kontekste. „Brexit“ architektu vadinamas B. Johnsonas taip aršiai pasižadėjo jokiais būdais nepratęsti pereinamojo laikotarpio, jog paprasčiausiai negali sau leisti kapituliuoti – juo labiau, jog šalies viduje kaupiasi bėdos. Šiuo atveju silpnumas nėra vienas iš pasirinkimo variantų.

Štai kokia situacija: oficialiai Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitraukė sausio 31 dieną. Tada prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kai vis dar tenka laikyti Europos Sąjungos taisyklių mainais už tai, kad reikalai svarbiausiais klausimais, įskaitant prekybą, vyktų kaip vykę.

Pereinamojo laikotarpio esmių esmė buvo sukurti saugią bei patogią erdvę, kur abi pusės galėtų saugiai derėtis dėl santykių ateityje, nekeldami bereikalingos sumaišties verslams ir paprastiems žmonėms. Kaip ten bebūtų, pereinamasis laikotarpis gruodžio 31-ąją baigsis, ir abejų pusių šaltiniai sako, kad tartis sekasi gana prastai.

Rasti išeitį iš politinės aklavietės kaip reikiant sukliudė ir koronaviruso pandemija. Derybininkų komandos nebegalėjo susitikti akis į akį, teko kliautis vaizdo konferencijų sprendimais.

Sekantis virtualių derybų etapas prasidėjo antradienį, tačiau šaltiniai tvirtina, kad toks formatas netinkamas ir menkina derybų kokybę, nes derybininkai netenka galimybės kai kuriuos klausimus išspręsti privačiai. Be to, naujojo koronaviruso krizės mastas „Brexit“ derybų klausimą pelnytai paliko antrame plane.

Taigi, B. Johnsonas turėtų birželį praleisti vienos akies nenuleisdamas nuo derybų su didžiausiu prekybos bloku pasaulyje, tačiau tuo pat metu stebėti, kaip šaliai sekasi tvarkyti su didžiausia per kelis dešimtmečius visuomenės sveikatos krize.

Abi pusės sutinka, kad birželis bus mėnuo išsigryninti, ar įmanomas koks nors abiem pusėms priimtinas susitarimas, ar visgi reikia ruoštis pripažinti faktą, kad susitarimo nebus.

Jokio susitarimo – blogiausias įmanomas scenarijus. Britų ekonomika labai priklausoma nuo importo iš Europos. Maksimaliai sutrikdžius prekybą, tai labai skaudžiai atsilieptų tiekimo grandinėms – verslų, tokių kaip automobilių gamintojai, laukia tikras pragaras, nes jie nuo jų itin priklausomi, problemų kils ir paprastiems mirtingiesiems, nes ims stigti pagrindinių prekių, pavyzdžiui, maisto.

Ne vienas tyrimas prognozuoja, kad tokiu atveju tiek visos valstybės, tiek kiekvieno brito laukia sunkus metas. Nors tiek Jungtinė Karalystė, tiek Europos Sąjunga tvirtina, kad tokios baigties nenorėtų, derybininkai baiminasi, kad politinė aklavietė – blogas pranašas.

„Europos Sąjunga elgiasi neprotingai, reikalaudama, kad, jeigu mes norime laisvosios prekybos susitarimo, tai galime gauti tik ir toliau veikdami pagal Europos Sąjungos taisykles . Jie puikiai žino, kad su tuo sutikti paprasčiausiai negalime. Jeigu sutiktume, kokia iš viso „Brexit“ prasmė?“, – teigia vienas prisistatyti nepanoręs britų valdžios pareigūnas.

Taisyklės, apie kurias čia ir kalbama, yra itin opus derybų klausimas, ir vadinamos „vienodų veiklos sąlygų garantu“. Iš esmės tai susitarimas dėl tam tikrų taisyklių ir standartų, skirtų užkirsti kelią verslams vienoje pusėje kenkti verslams kitoje susitarimo pusėje. Europos Sąjungos vieningoji rinka – didžiausias ekonomikos blokas visame pasaulyje.

Tuo, kad visi žaistų pagal tas pačias taisykles, turėtų vienodas konkurencijos sąlygas, rūpinasi Europos Sąjungos teismai ir institucijos. Jeigu britai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui norės ir toliau be mokesčių naudotis prieiga prie šio rinkos (o būtent tokia ir buvo pirminė B. Johnsono mintis), Europos Sąjunga reikalaus toms taisyklėms paklusti.

Visiems vienodų taisyklių užtikrinimas nėra vienintelė sritis, kur nesutaria Londonas ir Briuselis. Taip pat nerandama bendros kalbos dėl žvejybos teisių, saugumo bei valdymo ir to, kas nutiks Airijos saloje. Reikalas tas, kad tiek Londono, tiek Briuselio derybininkai užtikrinti, kad šiais klausimais sutarti visgi pavyks, ko, deja, negalima pasakyti apie minėtųjų vienodų taisyklių prekybai punktą.

Jungtinės Karalystės teigimu, ji galbūt ir atsisakytų savo ambicijų dėl bemokestinės laisvosios prekybos su Europos Sąjunga, jeigu Briuselis atsisakytų visiems vienodų taisyklių reikalavimų. Tokia mintis Europos Sąjungai neatrodo patraukli, nes, anot Briuselio, pereinamajame etape nebeliko laiko tarkis dar ir dėl mokesčių tarifų.

Teoriškai B. Johnsonas, jeigu tik norėtų eiti šiuo keliu, galėtų išlošti daugiau laiko. Iki birželio 30 dienos jis dar turi galimybę prašyti pereinamąjį laikotarpį pratęsti. Tik tai būtų politiškai gana toksiškas sprendimas, o ir B.Johnsono patarėjai įsitikinę, kad šiuo metu toks scenarijus neįmanomas. Būtent toks „Brexit“ debatų toksiškumas ir kelia realią grėsmę taip ir nesusitarti, nes bet koks B. Johnsono pozicijos suminkštėjimas būtų prilygintas kapituliacijai, ir premjerui kiltų bėdų su rėmėjais.

Įdomu tai, kad pandemija sudaro palankias sąlygas užmaskuoti, kokią žalą britų ekonomikai galėtų padaryti nesusitarimas. „Negalime ginčytis – logikos raginime vienu metu spręsti visas ekonomikos problemas tikrai yra“, – sako ekspertų grupės „UK in a Changing Europe“ vadovas Anandas Menonas.

„Pradedant tiekimo grandinėmis ir baigiant tuo, kaip tvarkoma visa ekonomika – dėl viruso pasikeis viskas. Taigi, nors tie dalykai ir nėra labai tarpusavyje susiję, ir gali pabloginti vienas kito situaciją, įžvelgiu politinę logiką viską daryti tuo pačiu metu“, – sako ekspertė.

Be to, pandemija sudaro palankias sąlygas vyriausybei skirti lėšų visiems didesniems kliuviniams kelyje, bandant apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus.

„Neišvengiamai kai kuriuos ekonomikos sektorius paveiks tiek „Brexit“, tiek koronavirusas. Jeigu B. Johnsono vyriausybė skirtų lėšų žalai minėtose srityje neutralizuoti, netruktų suprasti, jog sulaukia mažesnio pasipriešinimo nei tuo atveju, jeigu tiesiog leistų pinigus vien „Brexit“ padariniams likviduoti, nes žymiai daugiau darnos valdžioje būtent būtinybės atsitiesti po COVID-19 klausimu“, – sako B. Johnsono pirmtakės Theresos May patarėjas „Brexit“ klausimais Raoulis Ruparelis.

Briuselyje valstybės narės jau prieš kurį laiką susitaikė su scenarijumi, jog iki metų galo tikrai nepavyks pasiekti susitarimo.

„Emocine prasme nebesame priklausomi nuo Jungtinės Karalystės sprendimo. Tai valstybė, nebepriklausanti Europos Sąjungai, o mes didžiausią dėmesį dabar

skiriame tam, kaip atsigauti po koronaviruso suduoto smūgio“, – teigia anonimu panoręs išlikti šaltinis. Toks savotiškas nerūpestingumas gana paplitęs Europos Sąjungos institucijose, kur vienas derybų srityje dirbantis valdininkas, gūžtelėjęs pečiais, netgi pareiškė, jog „Jungtinė Karalystė gali daryti, ką panorėjusi“, o Briuselis labai gerai pasirengęs birželio pabaigoje atsidurti padėtyje be išeities. Europos Sąjunga jau kurį laiką mano, jog, nepavykus susitarti, su nauja situacija susidoros geriau nei Jungtinė Karalystė.

„Europos Sąjunga puikiai žino, jog jos pozicija stipresnė. Taip, nepavykus susitarti, nukentės ir ji, tačiau Jungtinės Karalystės padėtis žymiai sudėtingesnė. Tiesa ta, kad abi pusės – suverenumo prasme lygios, tačiau abi labai gerai supranta, kad, kad Europos Sąjungai nereikia daryti tokių nuolaidų, ką teks daryti Jungtinei Karalystei“, – sako buvęs Europos Sąjungos derybininkas Thomas Cole.

Ir, kaip ir Jungtinės Karalystės atveju, koronavirusas gali pasirūpinti, kad nemenka dalis nesusitarimo žalos sumų skaičių ilgalaikėje perspektyvoje bus lengviau nurijama karčia piliule ir Europos Sąjungai.

„Paradoksalu, jog iš esmės kai kurie bandymų susitarti aspektai Europos Sąjungai visai palankūs. Bendrovės, ieškojusios būdų kaip dėl koronaviruso sumažinti veiklą Europoje, gali lengva ranka nuspręsti atsisakyti atstovybių ir gamyklų Jungtinėje Karalystėje. Tiesą sakant, tai netgi gali padėti išspręsti kelias problemas“, – sako „European Policy Centre“ vadovas Fabianas Zuleegas.

Žinoma, nė viena pusė nenori nesutarti, ir vis dar tikina žurnalistus, jog pasiryžusios ištrūkti iš aklavietės ir rasti visiems priimtiną sprendimą. Nepaisant to, panašu, kad artimiausiu metu, įsibėgėjant birželiui, bandymų sumesti politinę kaltę vienas kitam tik daugės. Jeigu derybos žlugs, abi pusės viena kitą badys pirštais ir vaidins aukas.

Politine prasme trumpalaikėje perspektyvoje tai gana naudinga B. Johnsonui, nes jis vaidina drąsaus lyderio, besipriešinančio Europos terorui, vaidmenį. Bet, kaip pažymi A. Menonas, pasaulis po naujojo koronaviruso bus visai kitoks ir tikrai sunkiai prognozuojamas.

„Visi pyksta ant Kinijos, Dievas težino, kuo baigsis rinkimai Amerikoje. Nejaugi Jungtinė Karalystė tikrai nori pyktis su Europa?“, – klausia jis.

Taigi, jeigu B. Johnsonas rimtai nusiteikęs išvengti nesusitarimo scenarijaus, įšaldytų derybų, abiem pusėms problemų keliančio koronaviruso ir spaudimą darančio birželio termino derinys pasirūpins, kad vasaros pradžia tikrai būtų velniškai karšta.

Johnsono laukia lemtingas mėnuo: „Brexit“ smogs pačiu netinkamiausiu metu
Borisas Johnsonas (123rf nuotr.)

2020 metų birželis bus vienas iš svarbiausių mėnesių Boriso Johnsono kaip Jungtinės Karalystės ministro pirmininko karjeroje.

Skandalo, kurio epicentre atsidūrė vyriausiasis jo patarėjas Dominicas Cummingsas, ir fakto, jog naujojo koronaviruso aukų skaičius gali būti didžiausias Europoje, fone šis mėnuo britų premjerui, jeigu bent pabandys atgauti galią, kokią turėjo 2020 metų pradžioje, bus lemtingas, rašo CNN.

Birželis taip pat labai svarbus Jungtinės Karalystės derybų su Europos Sąjunga dėl gyvenimo po „Brexit“ kontekste. „Brexit“ architektu vadinamas B. Johnsonas taip aršiai pasižadėjo jokiais būdais nepratęsti pereinamojo laikotarpio, jog paprasčiausiai negali sau leisti kapituliuoti – juo labiau, jog šalies viduje kaupiasi bėdos. Šiuo atveju silpnumas nėra vienas iš pasirinkimo variantų.

Štai kokia situacija: oficialiai Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitraukė sausio 31 dieną. Tada prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kai vis dar tenka laikyti Europos Sąjungos taisyklių mainais už tai, kad reikalai svarbiausiais klausimais, įskaitant prekybą, vyktų kaip vykę.

Pereinamojo laikotarpio esmių esmė buvo sukurti saugią bei patogią erdvę, kur abi pusės galėtų saugiai derėtis dėl santykių ateityje, nekeldami bereikalingos sumaišties verslams ir paprastiems žmonėms. Kaip ten bebūtų, pereinamasis laikotarpis gruodžio 31-ąją baigsis, ir abejų pusių šaltiniai sako, kad tartis sekasi gana prastai.

Rasti išeitį iš politinės aklavietės kaip reikiant sukliudė ir koronaviruso pandemija. Derybininkų komandos nebegalėjo susitikti akis į akį, teko kliautis vaizdo konferencijų sprendimais.

Sekantis virtualių derybų etapas prasidėjo antradienį, tačiau šaltiniai tvirtina, kad toks formatas netinkamas ir menkina derybų kokybę, nes derybininkai netenka galimybės kai kuriuos klausimus išspręsti privačiai. Be to, naujojo koronaviruso krizės mastas „Brexit“ derybų klausimą pelnytai paliko antrame plane.

Taigi, B. Johnsonas turėtų birželį praleisti vienos akies nenuleisdamas nuo derybų su didžiausiu prekybos bloku pasaulyje, tačiau tuo pat metu stebėti, kaip šaliai sekasi tvarkyti su didžiausia per kelis dešimtmečius visuomenės sveikatos krize.

Abi pusės sutinka, kad birželis bus mėnuo išsigryninti, ar įmanomas koks nors abiem pusėms priimtinas susitarimas, ar visgi reikia ruoštis pripažinti faktą, kad susitarimo nebus.

Jokio susitarimo – blogiausias įmanomas scenarijus. Britų ekonomika labai priklausoma nuo importo iš Europos. Maksimaliai sutrikdžius prekybą, tai labai skaudžiai atsilieptų tiekimo grandinėms – verslų, tokių kaip automobilių gamintojai, laukia tikras pragaras, nes jie nuo jų itin priklausomi, problemų kils ir paprastiems mirtingiesiems, nes ims stigti pagrindinių prekių, pavyzdžiui, maisto.

Ne vienas tyrimas prognozuoja, kad tokiu atveju tiek visos valstybės, tiek kiekvieno brito laukia sunkus metas. Nors tiek Jungtinė Karalystė, tiek Europos Sąjunga tvirtina, kad tokios baigties nenorėtų, derybininkai baiminasi, kad politinė aklavietė – blogas pranašas.

„Europos Sąjunga elgiasi neprotingai, reikalaudama, kad, jeigu mes norime laisvosios prekybos susitarimo, tai galime gauti tik ir toliau veikdami pagal Europos Sąjungos taisykles . Jie puikiai žino, kad su tuo sutikti paprasčiausiai negalime. Jeigu sutiktume, kokia iš viso „Brexit“ prasmė?“, – teigia vienas prisistatyti nepanoręs britų valdžios pareigūnas.

Taisyklės, apie kurias čia ir kalbama, yra itin opus derybų klausimas, ir vadinamos „vienodų veiklos sąlygų garantu“. Iš esmės tai susitarimas dėl tam tikrų taisyklių ir standartų, skirtų užkirsti kelią verslams vienoje pusėje kenkti verslams kitoje susitarimo pusėje. Europos Sąjungos vieningoji rinka – didžiausias ekonomikos blokas visame pasaulyje.

Tuo, kad visi žaistų pagal tas pačias taisykles, turėtų vienodas konkurencijos sąlygas, rūpinasi Europos Sąjungos teismai ir institucijos. Jeigu britai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui norės ir toliau be mokesčių naudotis prieiga prie šio rinkos (o būtent tokia ir buvo pirminė B. Johnsono mintis), Europos Sąjunga reikalaus toms taisyklėms paklusti.

Visiems vienodų taisyklių užtikrinimas nėra vienintelė sritis, kur nesutaria Londonas ir Briuselis. Taip pat nerandama bendros kalbos dėl žvejybos teisių, saugumo bei valdymo ir to, kas nutiks Airijos saloje. Reikalas tas, kad tiek Londono, tiek Briuselio derybininkai užtikrinti, kad šiais klausimais sutarti visgi pavyks, ko, deja, negalima pasakyti apie minėtųjų vienodų taisyklių prekybai punktą.

Jungtinės Karalystės teigimu, ji galbūt ir atsisakytų savo ambicijų dėl bemokestinės laisvosios prekybos su Europos Sąjunga, jeigu Briuselis atsisakytų visiems vienodų taisyklių reikalavimų. Tokia mintis Europos Sąjungai neatrodo patraukli, nes, anot Briuselio, pereinamajame etape nebeliko laiko tarkis dar ir dėl mokesčių tarifų.

Teoriškai B. Johnsonas, jeigu tik norėtų eiti šiuo keliu, galėtų išlošti daugiau laiko. Iki birželio 30 dienos jis dar turi galimybę prašyti pereinamąjį laikotarpį pratęsti. Tik tai būtų politiškai gana toksiškas sprendimas, o ir B.Johnsono patarėjai įsitikinę, kad šiuo metu toks scenarijus neįmanomas. Būtent toks „Brexit“ debatų toksiškumas ir kelia realią grėsmę taip ir nesusitarti, nes bet koks B. Johnsono pozicijos suminkštėjimas būtų prilygintas kapituliacijai, ir premjerui kiltų bėdų su rėmėjais.

Įdomu tai, kad pandemija sudaro palankias sąlygas užmaskuoti, kokią žalą britų ekonomikai galėtų padaryti nesusitarimas. „Negalime ginčytis – logikos raginime vienu metu spręsti visas ekonomikos problemas tikrai yra“, – sako ekspertų grupės „UK in a Changing Europe“ vadovas Anandas Menonas.

„Pradedant tiekimo grandinėmis ir baigiant tuo, kaip tvarkoma visa ekonomika – dėl viruso pasikeis viskas. Taigi, nors tie dalykai ir nėra labai tarpusavyje susiję, ir gali pabloginti vienas kito situaciją, įžvelgiu politinę logiką viską daryti tuo pačiu metu“, – sako ekspertė.

Be to, pandemija sudaro palankias sąlygas vyriausybei skirti lėšų visiems didesniems kliuviniams kelyje, bandant apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus.

„Neišvengiamai kai kuriuos ekonomikos sektorius paveiks tiek „Brexit“, tiek koronavirusas. Jeigu B. Johnsono vyriausybė skirtų lėšų žalai minėtose srityje neutralizuoti, netruktų suprasti, jog sulaukia mažesnio pasipriešinimo nei tuo atveju, jeigu tiesiog leistų pinigus vien „Brexit“ padariniams likviduoti, nes žymiai daugiau darnos valdžioje būtent būtinybės atsitiesti po COVID-19 klausimu“, – sako B. Johnsono pirmtakės Theresos May patarėjas „Brexit“ klausimais Raoulis Ruparelis.

Briuselyje valstybės narės jau prieš kurį laiką susitaikė su scenarijumi, jog iki metų galo tikrai nepavyks pasiekti susitarimo.

„Emocine prasme nebesame priklausomi nuo Jungtinės Karalystės sprendimo. Tai valstybė, nebepriklausanti Europos Sąjungai, o mes didžiausią dėmesį dabar

skiriame tam, kaip atsigauti po koronaviruso suduoto smūgio“, – teigia anonimu panoręs išlikti šaltinis. Toks savotiškas nerūpestingumas gana paplitęs Europos Sąjungos institucijose, kur vienas derybų srityje dirbantis valdininkas, gūžtelėjęs pečiais, netgi pareiškė, jog „Jungtinė Karalystė gali daryti, ką panorėjusi“, o Briuselis labai gerai pasirengęs birželio pabaigoje atsidurti padėtyje be išeities. Europos Sąjunga jau kurį laiką mano, jog, nepavykus susitarti, su nauja situacija susidoros geriau nei Jungtinė Karalystė.

„Europos Sąjunga puikiai žino, jog jos pozicija stipresnė. Taip, nepavykus susitarti, nukentės ir ji, tačiau Jungtinės Karalystės padėtis žymiai sudėtingesnė. Tiesa ta, kad abi pusės – suverenumo prasme lygios, tačiau abi labai gerai supranta, kad, kad Europos Sąjungai nereikia daryti tokių nuolaidų, ką teks daryti Jungtinei Karalystei“, – sako buvęs Europos Sąjungos derybininkas Thomas Cole.

Ir, kaip ir Jungtinės Karalystės atveju, koronavirusas gali pasirūpinti, kad nemenka dalis nesusitarimo žalos sumų skaičių ilgalaikėje perspektyvoje bus lengviau nurijama karčia piliule ir Europos Sąjungai.

„Paradoksalu, jog iš esmės kai kurie bandymų susitarti aspektai Europos Sąjungai visai palankūs. Bendrovės, ieškojusios būdų kaip dėl koronaviruso sumažinti veiklą Europoje, gali lengva ranka nuspręsti atsisakyti atstovybių ir gamyklų Jungtinėje Karalystėje. Tiesą sakant, tai netgi gali padėti išspręsti kelias problemas“, – sako „European Policy Centre“ vadovas Fabianas Zuleegas.

Žinoma, nė viena pusė nenori nesutarti, ir vis dar tikina žurnalistus, jog pasiryžusios ištrūkti iš aklavietės ir rasti visiems priimtiną sprendimą. Nepaisant to, panašu, kad artimiausiu metu, įsibėgėjant birželiui, bandymų sumesti politinę kaltę vienas kitam tik daugės. Jeigu derybos žlugs, abi pusės viena kitą badys pirštais ir vaidins aukas.

Politine prasme trumpalaikėje perspektyvoje tai gana naudinga B. Johnsonui, nes jis vaidina drąsaus lyderio, besipriešinančio Europos terorui, vaidmenį. Bet, kaip pažymi A. Menonas, pasaulis po naujojo koronaviruso bus visai kitoks ir tikrai sunkiai prognozuojamas.

„Visi pyksta ant Kinijos, Dievas težino, kuo baigsis rinkimai Amerikoje. Nejaugi Jungtinė Karalystė tikrai nori pyktis su Europa?“, – klausia jis.

Taigi, jeigu B. Johnsonas rimtai nusiteikęs išvengti nesusitarimo scenarijaus, įšaldytų derybų, abiem pusėms problemų keliančio koronaviruso ir spaudimą darančio birželio termino derinys pasirūpins, kad vasaros pradžia tikrai būtų velniškai karšta.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: