Trylika metų Anglijoje gyvenantis Egidijus Budrika į Lietuvą grįžti net nebežada. Lietuva svetima ir dviems jo vaikams, kurie tėvų gimtinėje neapsilanko net per šventes.

„Lietuvoje nepasiilgstu nieko. Džiaugiuosi tik dėl vieno – kad ilgiau neatidėliojome ir išvažiavome iš Lietuvos dar pakankamai anksti“, – patikino vyras, pripažinęs, kad nei savęs, nei savo vaikų gyvenančių Lietuvoje jau nebeįsivaizduoja.

Planuose – namas

„Kodėl vaikai turėtų gyventi Lietuvoje? Kad korumpuotą valdžią penėtų? Šiemet su žmona dalyvavome dovanas vaikams raginančioje dovanoti akcijoje ir pildėme jų svajones. Man pasirodė labai keista, kad vaikai Kalėdoms nori gauti žieminius batus ar šiltą striukę. Valdžia turėtų tuo susirūpinti. Jei lietuviai ir toliau bus taip engiami, Lietuva išliks tik istorijos knygose“, – įsitikinęs jaunas vyras.

Su šeima jis gyvena pačiame Anglijos viduryje – Midlande. Pats jis dirba laisvai samdomu darbuotoju (ang. self employed) – užsakovams surenka baldus, jo lietuvė žmona darbuojasi parduotuvėje.

„Dabar nuomojamės trijų kambarių namą, bet vasarą ketiname įsigyti savo namą, kuriame būtų bent 4, o gal ir 5 kambariai“, – ateities planais dalijosi vyras.

Uždirba šešis kartus daugiau

Jis pamena, kad kai gyveno Lietuvoje, per mėnesį uždirbdavo vos 174 eurų. Dabar jis giriasi, kad jų šeimos pajamos atskaičius mokesčius yra bene kelis kartus didesnės – kartu su žmona „į rankas“ kas mėnesį jie gauna maždaug 10 tūkst. eurų.

„Pamenu, Lietuvoje žiemą vien už mokesčius reikėdavo sumokėti apie 232 eurų, nors gyvenome bendrabučio tipo dviejų kambarių bute. Tiesiog atsibodo „dirbti į minusą“, – atviravo pašnekovas.

E. Budrika pasakoja, kad Anglijoje sudarytos ir kur kas geresnės sąlygos auginti vaikus. Pavyzdžiui, valstybė jiems suteikia apie 174 eurų paramą kiekvieną mėnesį ir ją žada mokėti iki tol, kol vaikams sukaks 18 metų.

„Vaistai yra nemokami, dantų ir akių priežiūra – nemokama, nemokamai vaikai taip pat lanko ir užklasinius užsiėmimus“, – pasakojo emigravęs lietuvis.

Per valandą Anglijoje uždirba penkis kartus daugiau

Anot jo, Anglijoje neuždirba tik tie, kurie nenori dirbti. Todėl pagalbos naujai atvykusiems tautiečiams jis nesiūlo ir su jais iš viso stengiasi nebendrauti.

„Privažiuoja visokių apsirūkiusių, ratų prisirijusių pacanų, ką su jais galima bendrauti? Mes bendraujame tik su labai gerais pažįstamais, draugais ir giminėmis“, – patikino jis.

Minimalus atlyginimas šioje šalyje – kur kas didesnis nei Lietuvoje. Anot E. Budrikos, per valandą uždirbama mažiausiai 8,7 eurų.

„Maistui išleidžiame apie 127 eurų per savaitę, perkame viską, ko tuo metu norime. Nuoma mūsų rajone kainuoja nuo 492 eurų per mėnesį, pramogos – nebrangios, pakankamai pigiai galima apsilankyti ir kino teatruose, sporto klubuose, yra daugybė gražių vietų ir atostogoms“, – patikino jis.

Į Lietuvą grįžti net nebeplanuoja

Paklaustas, ar žada grįžti į Lietuvą jis tvirtai atsakė, kad apie tokią galimybę net negalvoja.

„Lietuvoje mes dabar būtume tokie pat svetimi, kaip jautėmės pirmą kartą atvažiavę į Angliją. Mums Lietuva – svetima. Grįžtame tik kartais, tam, kad aplankytume kapus“, – patikino jis.

Nors namuose su žmona jis ir kalba lietuviškai, šios kalbos jų vaikai beveik nemoka. Tiesa, pats E. Budrika dėl to nė kiek nesijaudina.

„Kaip kad sako: akmens plaukti neišmokysi, taip ir vaikų lietuviškai kalbėti neišmokysime, jei apie 12 valandų kasdien jie bendrauja angliškai. Lietuva jiems – visiškai svetima, jie neturi ten jokių draugų, su aplinkiniais juos skiria kalbos barjeras“, – pasakojo vyras.

Jis tikina nesuprantantis ir tautiečių pavydo, su kuriuo susiduria pasakęs, kad gyvena užsienyje – „juk niekas jiems patiems netrukdo išvažiuoti“.

„Jau tikrai nieko nepasiilgstu ir net nemąstau apie grįžimą į Lietuvą“, – patikino jis.