Praėjus kiek daugiau nei metams po „Brexit“, vis dar dažnai tenka išgirsti samprotavimus apie ekonominių ir politinių santykių likimą tarp Didžiosios Britanijos ir Europos sąjungos.

Aiškus ir griežtas Theresos May pareiškimas dėl visiško D. Britanijos pasitraukimo ne tik iš Europos, bet ir visos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos nepaliko vietos jokios viltims dėl dalinės narystės ES, kaip, pavyzdžiui, yra išsaugojusios Norvegija ar Šveicarija.

Tai, kad D. Britanijos valdžia nesiekia išsaugoti savo aktyvios narystės bendrojoje ES rinkoje, reiškia naujas derybas dėl prekybinių muitų ir investicijų, kas gali užtrukti apie šešerius metus. Tačiau po derybų dėl naujų prekybinių tarifų su ES, lauktų naujos derybos su likusiomis prekybinėmis partnerėmis, tarp jų ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Taigi, ką iš tikrųjų „Brexit“ reiškia Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir kaip tai gali paveikti pačią D. Britaniją?

JAV yra svarbiausia ir didžiausia D. Britanijos eksporto kryptis bei investicinė partnerė. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) iš D. Britanijos JAV siekia 460 mlrd. Eur. Tuo tarpu JAV investicijos D. Britanijoje sudaro 564 mlrd. Eur. Didžioji dalis TUI iš JAV (70 proc.) nusėdo būtent Europoje ir tik 21 proc. atiteko Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui.

Taigi, neabejotinai JAV, D. Britanija ir Europos Sąjunga turi stipriai persipynusius ekonominius ryšius, dėl kurių visos trys šalys turi pasiekti ir garantuoti naudingiausius bei geriausius derybų rezultatus.

Tačiau didžiausi iššūkiai derybose su JAV, su kuriais D. Britanija gali susidurti, yra matomi finansinių paslaugų sektoriuje.

Kai D. Britanija paliks Europos Sąjungą, finansinės institucijos ir bankai praras galią esamomis sąlygomis ir tarifais teikti finansines paslaugas ir visoje bendrojoje rinkoje.

Tai reiškia, jog Londono Sityje įsikūrę JAV bankai ir kitos finansinės institucijos praras prieigą prie bendrosios Europos sąjungos rinkos ir ryšis tūkstančius darbo vietų perkelti į kitus Europos miestus. Būtent šis faktorius gali stipriai kainuoti Londonui, kaip Europos finansų centrui bei padėti iškilti kitiems finansiniams Europos hubams kaip, pavyzdžiui, Frankfurtui.

Kita vertus, D. Britanijos ir JAV santykiai gali itin suartėti gynybos srityje. D. Britanija savarankiškai ir be jokio ES įsikišimo ir „palaimino“ gali suvienyti gynybines jėgas su JAV konfliktinėse ir karo zonose bei savarankiškai sukurti naujus diplomatinius santykius su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Šiuo metu ES turi išdirbtus ir tvirtus transatlantinius santykius su JAV. Tačiau D. Britanijos pasitraukimas iš ES reiškia, jog D. Britanija turi būti pasiruošusi ne tik iš naujo rasti susitarimą su ES dėl prekybos ir investicijų, bet vėliau iš naujo tą patį pereiti su JAV bei kitomis prekybinėmis partnerėmis.

Taigi, Londonas negali pradėti oficialių derybų su Vašingtonu, kol dar nėra pabaigtos derybos su ES, kurios ankščiausiai gali būti pabaigtos tik 2019 metais.

D. Britanijai visiškai atsiskyrus nuo ES, susiformuoja stiprus transatlantinis trikampis ir laukia nemaži išbandymai, kuriuos bus sudėtinga suvaldyti bei galiausiai pabaigti.

Nepaisant to, trijų stipriausių rinkų – Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos sąjungos ir D. Britanijos – ekonominis potencialas yra milžiniškas, kuris gali atnešti didelę ekonominę naudą visoms pusėms.

Todėl yra svarbu, jog ES „nebaustų“ D. Britanijos už sprendimą pasitraukti, o stengtųsi rasti dialogą, bei pati D. Britanija sugebėtų išsaugoti gilią ir reikšmingą partnerystę Europoje.