Galbūt ir tiesa, kad miestai šiuolaikinei Vakarų kultūrai turi lemiamą įtaką, tačiau kaimų ir miestelių gyventojai pasipriešino liberaliosioms vertybėms ir daugiakultūriškumui, rašo „The Guardian“ apžvalgininkas Andy Beckettas.

Dauguma Didžiosios Britanijos ir JAV miestų po XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečio nuosmukio pastaraisiais dešimtmečiais atgimsta ir pritraukia vis daugiau gyventojų, todėl dabar tapo įprasta kalbėti apie jų ekonominę, kultūrinę ir politinę galią. Tačiau, pasak A. Becketto, vis daugiau manančių, kad jie turi per daug įtakos. Pasipriešinimas miestų liberalizmui bei daugiakultūriškumui ir tam, kad tokios pažiūros tariamai primetamos visiems kitiems gyventojams, buvo svarbi „Brexit“ ir Donaldo Trumpo kampanijų dalis.

Beveik du trečdaliai kaimų ir miestelių rinkėjų balsavo už D. Trumpą, o panaši dalis miestų gyventojų – už Hillary Clinton. Anglijos provincijoje 55 proc. rinkėjų balsavo už „Brexit“, o tokiuose skirtinguose miestuose kaip Bristolis, Glazgas, Kardifas, Liverpulis ir Londonas dar didesnė dauguma balsavo už pasilikimą ES. Vis didėjantis JAV ir Jungtinės Karalystės politinis susiskaidymas pagal gyventojų tankumo rodiklį buvo vienas reikšmingiausių, nors ir nepakankamai atskleistų, veiksnių per lemiamus 2016 m. balsavimus, įsitikinęs „The Guardian“ apžvalgininkas.

Jo teigimu, JAV rinkimai ir referendumas Didžiojoje Britanijoje parodė, kad netgi labai savimi pasitikintys ir besiplečiantys miestai politiškai yra gana silpni. Ne tik dėl to, kad jų gyventojų remtos idėjos ar politikai patyrė nesėkmę, bet ir dėl to, kad miesto gyvenimo tendencijas ir abiejų šalių rinkimų sistemas suderinti vis sunkiau.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, šiuo metu Londone gyvena daugiau kaip milijonas kitų ES šalių piliečių – beveik aštuntadalis miesto gyventojų. Šiandieninio Londono, kaip gyvybingo ir svarbaus pasaulio miesto, tapatybei ta naujų miestiečių banga yra labai svarbi. Tačiau nei naujieji sostinės gyventojai, nei užsieniečiai ne iš ES, nei daugiau kaip milijonas kituose Didžiosios Britanijos miestuose gyvenančių užsieniečių negali balsuoti Didžiosios Britanijos rinkimuose ar referendumuose, išskyrus vietos rinkimus. Galbūt naujųjų gyventojų ekonominis ir socialinis poveikis miestams iš tiesų labai didelis, tačiau jų politinis svoris, anot A. Becketto, yra menkas.

Apžvalgininko teigimu, kartu su daugelio JAV miestų atgimimu kilo ir jų politinio atstovavimo problemų. 1950–2015 m. miestuose gyvenančių amerikiečių dalis išaugo nuo 64 iki 82 proc. Tačiau JAV tebegalioja pasenusi ir neefektyvi rinkikų kolegijos sistema, todėl, pastaraisiais metais sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, pavyzdžiui, Los Andžele ir Brukline, liberalių rinkėjų balsai tiesiog dar labiau susitelkia urbanizuotose valstijose, kuriose jau ir taip lengvai laimėdavo demokratai. H. Clinton pergalė pagal bendrą rinkėjų balsų skaičių nieko nedavė, todėl galima daryti prielaidą, kad liberalus jaunimas per rinkimus nėra labai įtakinga demografinė grupė, bent jau kol kas.

Šiuolaikiniai miestai tapo gyvybingi ir kultūriškai įtakingi dėl tokių veiksnių, kaip didėjantis gyventojų tankumas ir su tuo susijusi miestų atmosfera bei tinklai, tačiau tie patys veiksniai nulėmė ir nepakankamą miestų gyventojų politinį atstovavimą. Antra vertus, pasak A. Becketto, daugelio rečiau apgyvendintų ir sunkiai besiverčiančių kaimų ir miestelių rinkėjų balsai Didžiosios Britanijos ir JAV rinkimų sistemose pasiskirsto daug veiksmingiau.

Didelė Didžiosios Britanijos miestų gyventojų dalis apskritai nėra registruoti rinkėjai. Davido Camerono vyriausybė labai sėkmingai pakreipė lanksčią Didžiosios Britanijos politinę sistemą savo partijos naudai, tačiau jai blogai sekėsi pritraukti miesto gyventojus. Nuo 2014 m. imta diegti individualią rinkėjų registraciją, reikalaujant, kad rinkėjai registruotųsi patys, o ne būtų registruojami kitų. 2015 m. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad miestų centrinėse dalyse, ypač ten, kur gyvena daug jaunimo ir (arba) studentų ir kur daug privačiai nuomojamo būsto, kyla didžiausias pavojus, kad daug rinkėjų nebus registruota. Būtent taip ir nutiko.

Be to, miestuose gyvenantys žmonės dažnai keičia gyvenamąją vietą, turi per daug įsipareigojimų ir lengvai susivilioja vis kitais dalykais. Referendumo dieną buvo tikimasi, kad miestai labai aktyviai balsuos už pasilikimą ES, ypač vakare, kai liberalių pažiūrų profesionalai grįžta iš darbo. Tačiau taip neįvyko. Mančesteryje ir Glazge, kur didelė dauguma žmonių buvo už pasilikimą ES, rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei 60 proc.

„The Guardian“ apžvalgininko teigimu, Jungtinės Karalystės ir JAV politikoje dabar lemiamas vaidmuo tenka mažiau užsiėmusiems rinkėjams: kaime gyvenantiems pensininkams, darbą praradusiems arba nepakankamai darbo turintiems buvusių pramoninių regionų darbuotojams. Vietoj naujovėmis ir kompromisu pagrįstos miesto stiliaus politikos, kuri vyravo B. Obamos ir T. Blairo valdymo laikotarpiu, Didžiojoje Britanijoje ir JAV dabar įsiviešpatauja politika, kuri atrodo provinciali, senamadiška, kupina įtarumo pašaliečių atžvilgiu ir vilties, kad „Brexit“ ar „kietos rankos“ prezidentas sudėlios viską į vietas.

Tačiau politika – tai ne tik rinkimai; tai ir vyraujančios vertybės bei gyvenimo būdas ir ekonominės galios centrai. Kad ir kaip dabar triumfuoja D. Trumpas, „Brexit“ iniciatoriai ir jų rėmėjai provincijoje, sunku įsivaizduoti, kad didieji miestai artimiausioje perspektyvoje prarastų savo milžinišką ekonominę ir kultūrinę įtaką. Be kita ko, internetas padeda užtikrinti, kad miestuose plintančios idėjos ir elgesys neliktų tik tarp miesto sienų.

Demokratinėje sistemoje rinkimų politika paprastai galiausiai prisitaiko prie socialinių tendencijų. Tačiau procesas gali užtrukti, o miestų liberalams, A. Becketto nuomone, teks susitaikyti – kol kas viršų ima miestų nekenčianti provincija.