Sirgai lengva depresija ir lankeisi pas psichologą? Tuomet už gyvybės draudimą mokėsi brangiau. Taip nutiko būsto paskolą su gyvybės draudimu pasirinkusiai vilnietei. Specialistai perspėja, kad tokie atvejai žmones gali paskatinti slėpti ligas ar nesikreipti pagalbos dėl psichikos sveikatos.

Vilnietė Monika ėmė būsto paskolą su gyvybės draudimu DNB banke. Mergina turėjo pasirašyti dokumentą, kad bankas galės gauti informaciją apie jos sveikatą iš gydymo įstaigų. „Paskui duoda anketą, kurioje irgi klausinėja, ar nesergi mirtina liga, pavyzdžiui, vėžiu, nebandei nusižudyti, kada nors lankeisi pas psichologą ir panašiai. Jeigu kur nors atsakai „taip“, atsiranda dar daugiau klausimų“, – pasakoja Monika.

Ji anketoje nurodė, kad lankėsi pas psichologą. Monikos manymu, turėdamas jos parašą, bankas vis tiek būtų sužinojęs apie šį faktą. Tada bankas paprašė atnešti gydymo įstaigos išrašą, nuo kada iki kada ši lankėsi pas psichologą, ar gėrė kokius vaistus. Mergina nurodė, kad psichologas jai buvo diagnozavęs lengvą depresiją ir ši vartojo vaistus.

„Dabar galvoju, jeigu nebūčiau pasakius, tikriausiai būtų geriau – kažin, ar bankas būtų sužinojęs, o aš pigiau mokėčiau už gyvybės draudimą. Gyvybės draudimas man pabrango dėl to, kad buvau lankiusis pas psichologą“, – dėsto Monika.

Psichikos susirgimai didina draudimo riziką

DNB banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento ekspertė Rūta Bložytė-Saghaei aiškina, kad būsto paskolos DNB banke gali būti išduodamos su gyvybės draudimu arba be jo. Apdraudus gyvybę, kliento rizika yra mažesnė, todėl jam taikoma palankesnė palūkanų norma.

Pasak R. Bložytės-Saghaei, drausdami gyvybę, klientai pildo draudimo įmonės parengtas anketas apie asmens sveikatą ir gyvenimo būdą – pats bankas klausimų apie žmogaus psichinę sveikatą neužduoda.

Imdama paskolą, Monika gyvybę draudėsi „Ergo“ – su šia bendrove bendradarbiauja DNB bankas.

„ERGO Life Insurance SE“ Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė aiškina, kad prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas įvertina draudimo riziką. Gyvybės draudime draudimo rizika yra tiesiogiai susijusi su apdraustojo sveikata. Tuo tikslu draudikas sudaro klausimynus (anketas), kuriose draudžiamam asmeniui pateikiami klausimai, turintys reikšmę draudimo rizikos įvertinimui.

„Psichikos susirgimai, sutrikimai, kaip ir kitos ligos, didina draudimo riziką, tai yra, draudžiamojo įvykio tikimybę. Nustačius padidintą draudimo riziką, draudimo bendrovė gali klientui pasiūlyti peržiūrėti draudimo įmokas, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį, pasiūlyti draustis kita draudimo rūšimi arba pasiūlyti individualiai pritaikytas draudimo sąlygas“, – sako A. Kupliauskienė.

Ar lankymasis pas psichologą didina draudimo kainą? „Lankymosi pas psichologą faktas draudimo rizikos ir draudimo kainos nedidina, tačiau gali būti papildomai užklausiama informacijos apie apsilankymo pas šį specialistą priežastį“, – atsakė A. Kupliauskienė.

Gali paskatinti žmogų slėpti savo ligą

Išgirdusi Monikos istoriją, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė sakė matanti gilesnę problemą. Pasak K. Levickaitės, jei kreipiesi į psichikos sveikatos centrą ir tau diagnozuojama lengva depresija, davus sutikimą, vėliau ši informacija bankui tampa prieinama.

„Žinau, kad žmonės dėl to vengia kreiptis į psichikos sveikatos įstaigas. Tai yra problema ir stigma – formuojama neigiama nuostata. Tai tikrai gali paskatinti žmogų slėpti savo ligą, nesikreipti į specialistus. Kita vertus, manau, nemaža dalis kreipiasi į privačius specialistus, o ne valstybines įstaigas“, – mano K. Levickaitė.

Tokios pat nuostatos laikosi Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.

„Aukščiausiu lygiu konstatuojama, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugos tiek nėra pakankamai teikiamos, tiek žmonės vengia jomis naudotis, tad kokia žinutė siunčiama visuomenei šiuo atveju, kai žmogus kreipėsi į psichikos sveikatos specialistą ir tinkamai pasirūpino lengvu trumpalaikiu psichikos sveikatos negalavimu? Akivaizdu, kad praktika skatina nesikreipti pagalbos dėl psichikos sveikatos ir tik didina visuomenės psichikos sveikatos problemas“, – teigia J. Guzevičiūtė.

K. Levickaitės žiniomis, problemų yra ne tik su psichine sveikata – dalis žmonių, kurie rūpinasi savo statusu, net tyrimus dėl ŽIV atlieka užsienyje. „Tačiau stigma yra visur. Pagalvokite, jei žmogus darbinasi ir sako „žinote, sirgau depresija“. Ką jam sako darbdavys? O jeigu sako, kad turi šizofrenijos diagnozę?“, – retoriškai klausia pašnekovė.

Diskriminacija dėl socialinės padėties?

„Kalbant apie besikreipusio asmens nurodytą depresijos atvejį, kelia abejonių sprendimas nediferencijuoti lengvos ir sunkios klinikinės depresijos, nes akivaizdus šių būklių skirtumas tiesiogiai susijęs su draudiko rizika“, – situaciją vertina J. Guzevičiūtė.

Deja, sako J. Guzevičiūtė, ne tik draudimo srityje stebima netinkama psichikos sutrikimų traktavimo praktika, suplakant visus psichikos sveikatos negalavimus ir negalias į vieną vietą. J. Guzevičiūtė kelia klausimą, ar tokia situacija galėtų būti įvertinta kaip diskriminacija. Pagal Lietuvos Lygių galimybių įstatymą, „sveikatos būklė“ nėra laikoma diskriminacijos pagrindu. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo teismo aiškinimą, trumpalaikė depresija nepatektų po „negalios“ pagrindu.

„Vis dėlto Lietuvos įstatymas draudžia diskriminaciją dėl socialinės padėties, pavyzdžiui, asmens gaunamų pajamų. Šiuo atveju asmenys, turintys galimybę gydytis privačiai, atsiduria objektyviai palankesnėje padėtyje, kadangi duomenys apie jų sveikatą nėra tiesiogiai prieinami draudimo kompanijoms. Tuo metu tokią pačią diagnozę turintys asmenys, gydęsi valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje, atsiduria blogesnėje padėtyje, nes duomenis apie juos yra prieinami ir jie yra priskiriami didesnės rizikos grupei. Tai galėtų būti vertinama kaip diskriminacija dėl socialinės padėties“, – kalbėjo ŽTSI atstovė.