Karpius jau daug metų Anglijoje žvejojantis lietuvis Ovidijus Blankas sako, kad pagrindinė taisyklė: pagavai – paleisk. Tačiau kokia nauda? Kam išlaidauti ir gaišti laiką be malonumo sugavus paskanauti?

„Nauda yra, - sako O. Blankas, kuris ne tik pats žvejoja, bet ir vadovauja lietuvių klubui, kuris jungia karpių žvejybos entuziastus Anglijoje. - Pirmiausia, tai poilsis gamtoje, kai atitrūksti nuo kasdieninės rutinos ir lauki to signalizatorių garso, kad galėtum pradėti kovą, su galbūt, gyvenimo karpiu. Ir žinoma, azartas, kai varžybų metu žvejai rungtyniauja, kas pagaus kuo daugiau ir kuo didesnių žuvų.“

Jei pomėgis žvejoti yra beveik kiekvieno lietuvio genuose, tai pagautos žuvies paleidimas – tikrai ne. Tačiau lietuviai karpininkai jau išmoko Anglijos žvejybos taisykles ir jiems nebekyla pagunda pagautą žuvį išsikepti ant laužo.

„Kaip mes sakome, mes ne "žuvėdros", o karpininkai. Kiekviena pagauta žuvis būna saugiai įdėta į specialią vonelę ar ant kilimėlio, nufotografuota, kabliuko padaryta žaizda patepta antiseptiku, žuvis apžiūrėta, ar sveika, ir paleista atgal į vandenį. Mums, LCAUK klubo nariams, karpio žudymas prilygsta šuniuko ar kačiuko žudymui, tad jei pamatytume kad kas taip elgiasi, imtumėmės griežčiausių priemonių. Mūsų trofėjus yra nuotrauka, “- teigia Lietuvių karpininkų klubo prezidentu išrinktas Ovidijus.

Tad nenuostabu, kad karpininkų klubo FB profilis pilnas nuotraukų, kuriose išdidžiai pozuoja jauni vyrai su po keliolika ar keliasdešimt kilogramų sveriančiais karpiais glėbiuose.

Kaip anglai sako, žvejys nepraleidžia progos pasigirti net tuo, kokio dydžio žuvis nusprūdo nuo jo kabliuko.

Žinia, mėgėjų iš žvejų pasišaipyti irgi netrūksta.

„O kur bonkė“? - teiraujasi vienas iš FB komentatorių.

„Žvejyboje būna visko, bet daugumai iš mūsų žmonos leidžia ir namie alučio atsigerti, tad žvejyboje „baliavoti nėra didžiulis prioritetas. Nors yra tokia istorija, kai po nakties sutikome seną žveją anglą ir jis pasakė: na, daug metų žvejoju, bet kad tokį vaizdą
matyčiau - nepasitaikė. Eina dešimt karpininkų aplink ežerą 4 ryto ir traukia visi lietuvišką dainą.“

Beje, varžybų metu stiprus alkoholis yra ribojamas. Tačiau ir patys varžybų dalyviai labiau suinteresuoti gerai pasirodyti varžybose, o ne iš buteliuko gurkšnoti.

„Yra aiškus grafikas, kada šerti žuvis, kada persimesti meškeres, kada pietauti ar vakarieniauti. Kiekvienas nori pagauti nesvarbu kokio dydžio karpį, svarbu, kad teisėjas jį pasvertų ir užregistruotų. Konkurentai irgi visą laiką spaudžia, daug adrenalino traukiant bet kokį karpį, net kojos ir rankos dreba. Varžybose kiekvienas parodo savo profesionalumą. Aišku, būna, kad varžybų burtai nelabai sėkmingai susiklosto ir net labai stipriam karpininkui, išsitraukus blogą sektorių, gero kibimo tikimybė gerokai sumažėja. Kaip sporte, viskas priklauso nuo mažų detalių,“ - pasakoja O. Blankas.

Jeigu dar kas prisimena senų laikų žvejojimo ypatumus, tam, kad pagautum žuvį, paprastai užtekdavo meškerės, kabliuko ir slieko. Tačiau dabartiniai žvejai būna apsirūpinę gana ištaiginga įranga, kuriai įsigyti pakloja nemažai pinigų.

O. Blankas patvirtina, kad kokybiška įranga yra svarbus dalykas, nes nuo meškerių, ričių ar gerų valų priklauso ir metimo tikslumas, ir tolumas, ir žuvies kibimų skaičius. Be signalizatorių, kurie rodo kibimą, naktį būtų neįmanoma žvejoti, nes nesimato, ar kimba. Dieną taip pat būtų sudėtinga visą laiką stovėti prie meškerių ir į jas žiūrėti, nes reikia ir šviežius pašarus ruoštis, ir sistemas rišti, ir kaimynus bei žuvį stebėti.

„Pagauti ežerų karalių karpį be tinkamos įrangos būtų labai labai sudėtinga ir slieko ant kabliuko, deja, neužtenka,“ - sako O. Blankas.

O kur dar įranga asmeniniam patogumui, nes žvejyboje praleisti tenka po dvi, keturias ar daugiau parų. Be to, reikia pasirūpinti ir pagauto karpio gerbūviu, tad rimtam žvejui nebeužtenka paprasto automobilio, reikia didesnės mašinos, kad viską, kas reikalinga, galėtų sutalpinti.

Malonumas pagauti žuvį ir malonumas ją paleisti kainuoja nepigiai. Tačiau žvejybos aistruolių niekas nesustabdys ir, beje, dar galima spėti į ateinantį karpių žvejybos sezoną.

„LCAUK naujas sezonas prasideda 2019 sausio/vasario mėnesiais, tad priimsime naujus narius į klubą (narių skaičius ribotas). Dažniausiai norime, kad tai būtų žmogus su rekomendacija iš kitų žvejų. Arba patys bandome gauti kokios nors informacijos apie būsimą narį, nes mūsų pagrindinis reikalavimas yra, kad žvejas neimtų žuvies, su ja elgtųsi pagarbiai ir saugiai. Norintys turi parašyti žinutę per mūsų FB paskyrą – LCAUK, arba susisiekti su manimi. Mūsų puslapyje www.lcauk.club yra visi kontaktai,“ - informuoja klubo prezidentas O. Blankas.

2019 planuojamos 6 varžybos, susitikimas (meetas), išvyka į Bosniją ir Hercogoviną (gaudyti karpius 7 paras). Yra klubo nario mokestis, už kurį narys gauna pilną klubo aprangą, pirmenybę dalyvauti varžybose, teisę į balsavimus.

Vienas iš klubo tikslų ne tik organizuoti varžybas, draugauti su kitais panašiais klubais, bet ir gerinti Lietuvos žvejų vardą, kuris JK yra gana vargingas.

„Dauguma galvoja, kad mes valgome tuos karpius ar panašiai, nors taip tikrai nėra buvę,“ - sako O. Blankas.

Zita Čepaitė, Anglija.lt