Būdama dvidešimties ji prisipažino savo labai gerai draugei, kad nenori vaikų. „Nemanau, kad galėčiau dar kartą su tavimi kalbėtis, jei nenorėtum“, – atsakė ši.

Ir ji ištęsėjo savo žodį. Jane gyvenant laimingą ir visavertį vedybinį gyvenimą be vaikų, jos draugė vis labiau nutolo ir galiausiai nutraukė visus ryšius.

„Metų metus bandžiau palaikyti ryšį per „Facebook“ ir žinutėmis, – 18 metų santuokoje gyvenanti Jane. – Bet ji paprasčiausiai nustojo atsakinėti. Buvau atstumta dėl to, kad neturiu vaikų. Žinoma, man buvo liūdna. Pažinojau ją nuo vaikystės ir mylėjau jos du vaikus. Tačiau gerbiu jos sprendimą ir nejaučiu jai jokių nuoskaudų. Tik norėčiau, kad ji gerbtų ir mano sprendimą.“

Jane toli gražu nėra vena tokia. Daugėja moterų, kurios savo noru ar ne savo noru nesusilaukia vaikų. Nacionalinės statistikos biuro duomenys rodo, kad tarp moterų, kurioms 2021 metais sukako 45 metai, beveik kas penkta (18 proc.) neturi vaikų, palyginti su daugiau nei 13 proc. jų motinų kartos atstovių.

Tokia pati tendencija vyrauja ir daugumoje kitų išsivysčiusių šalių. Prancūzijos moterys raginamos gimdyti daugiau vaikų po to, kai gimimų skaičius smuko iki žemiausio lygio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ispanijoje gimstamumas 2021 metais taip pat sumažėjo iki istoriškai žemiausio lygio.

Taigi kas slypi už šio tylaus kultūrinio pokyčio? Ekspertai sako, kad beveik to nesuvokdami sukūrėme visuomenę, kurioje kliūčių susilaukti vaikų vis daugėja. Tuo pat metu stigma likti be vaikų iš esmės buvo panaikinta.

Daug kas atkreipia dėmesį į didėjančias vaikų auginimo išlaidas, kurios šiuo metu siekia apie 200 tūkst. svarų sterlingų, kol vaikui sueis 18 metų. Mažėjantis vaisingumas (manoma, kad plastiko ir kosmetikos gaminiuose esančios cheminės medžiagos mažina spermatozoidų skaičių) ir tai, kad socialiai priimtiniau neturėti vaikų, taip pat gali turėti įtakos.

Be to, daugėjant dirbančių moterų, kai kurios jų renkasi karjerą, o ne vaikus. Kitos tiesiog neranda tinkamo partnerio, kol dar yra vaisingos.

Jane prie savo sprendimo priėjo palaipsniui. „Kai man buvo 21-eri, buvau susižadėjusi su labai tradiciniu pažiūrų vaikinu, kuris buvo tvirtai įsitikinęs, kad vieną dieną susituoksime ir turėsime vaikų. Supratau, kad nors jis ir norėjo vaikų, didžioji vaikų priežiūros dalis teks man. Instinktyviai jaučiau, kad jausiu pasipiktinimą. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl po metų išsiskyrėme“, – sakė ji.

Anksčiau moterys dažnai jausdavosi ir tėvų verčiamos susilaukti vaikų. Tačiau Jane sako, kad tai niekada nebuvo svarbus veiksnys.

„Laimei, nei mama, nei tėtis niekada nedarė jokio spaudimo nei man, nei mano seseriai (ji taip pat neturi vaikų). Niekada neturėjau nė menkiausios užuominos, kad jie būtų nusivylę, jog nebus seneliai“, – pasakojo moteris.

Su savo dabartiniu vyru ji susipažino būdama 23 metų ir sako, kad jis niekada nenorėjo vaikų. Ji prisipažįsta, kad jie niekada neturėjo „nė vieno svarbesnio pokalbio“ apie vaikus ir tik prabėgomis apie tai kalbėdavo ir galiausiai sutarė, kad abu yra patenkinti savo gyvenimu.

„Kartkartėmis, kai sėdžiu su vyru restorane arba vaikštinėju su šunimis po mišką, jaučiuosi visiškai patenkinta. Mes vis dar kasdien juokiname vienas kitą“, – sakė Jane.