Tradiciniame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkų suvažiavime, iki trečiadienio vakaro vykstančiame Kaune, nagrinėtos dvi opiausios išeivijai temos – švietimas ir dviguba pilietybė.
Nors suvažiavimo darbotvarkėje pastarojo klausimo nagrinėjimas nebuvo numatytas, užsienio lietuviai, atvykę iš 21 šalies, skyrė jam nemažai dėmesio. PLB vadovai nori šią savaitę susitikti su Seimo Konstitucijos komisija ir įtikinti jos narius, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas tik išklausius išeivijos teisininkų argumentų. Šiuo metu svarstoma galimybė jį surengti kartu su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais - tai, esą, leistų tikėtis gausesnio piliečių dalyvavimo jame.
„Esame įsitikinę, kad referendumas nėra tinkamas problemos sprendimo būdas. Kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, į referendumą turi ne tik ateiti nustatytas balsuojančiųjų skaičius, bet ir didžioji jų dalis turi pasisakyti palankiai. Manome, jog problema gali būti išspręsta ir kitomis teisinėmis priemonėmis“, - įsitikinusi PLB vadybos pirmininkė Danguolė Navickienė, tvirtinanti, jog tie piliečiai, kuriems problema nėra aktuali, gali į ją neįsigilinti ar apskritai nedalyvauti referendume.
D.Navickienės nuomone, tiek Seimo Konstitucijos komisijos, tiek išeivijos atstovai, išanalizavę teisinius niuansus, gali rasti abiem pusėms priimtiną išeitį.
Lietuvių bendruomenių pirmininkams ne mažiau aktuali ir neformaliojo ugdymo problema. Pasak PLB švietimo komisijos narės Jūratės Caspersen, išeiviai gerai susipažinę su Lietuvos institucijų veikla kalbos, tautiškumo propagavimo užsienyje baruose. „Daugelis priemonių veikla, bet neformaliojo ugdymo sritis labai apleista“, - sakė pranešėja.
Ji įvardijo dešimt užduočių, kurias turėtų atlikti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), metų pradžioje perėmusi svetur gyvenančių lietuvių ugdymo klausimus iš Užsienio reikalų ministerijos. J.Caspersen nuomone, pirmiausia būtina sudaryti visų neformaliojo ugdymo įstaigų, veikiančių užsienyje, sąrašą. Pranešėjos teigimu, Lietuvos valdininkai privalo žinoti, kiek vaikų jas lanko, kaip intensyviai ir kokios būklės patalpose vyksta užsiėmimai, kokios kvalifikacijos mokytojai jose dirba. Tuomet būtų aišku, kokios pagalbos kiekvienai institucijai reikia.
Šiuo metu daug užsienio lietuvių, ypač gyvenančių Pietų Amerikoje, skundžiasi dėl profesionalių kalbos mokytojų nebuvimo. Pasak jų, ŠMM galėtų nupirkti bilietus pedagoginį išsilavinimą įgijusiems absolventams, norintiems savanoriauti lietuvių bendruomenėse užsienyje. Pastarosios pasirūpintų mokytojo apgyvendinimu ir maitinimu. Savanorių rotacija galėtų vykti kas pusmetį.
Anot J.Caspersen, išeivijos pedagogai galėtų perduoti patirtį valdininkams, o šie paruoštų skirtingų lygių mokymo programas.
„Lietuvos valdininkai jų neturėtų kurti patys ir tiesiog nuleisti vykdyti“, - įsitikinusi J.Caspersen.
Pasak jos, kol kas nevykdoma ir neatlygintinai dirbančių mokytojų skatinimo programa, nėra vertinama jų kvalifikacija, o stažas neapskaitomas Lietuvoje. Neformalaus ugdymo įstaigos neturi ir vieningo, Lietuvoje patvirtinto baigimo pažymėjimo, kuris būtų pripažįstamas mūsų šalies institucijų.
ŠMM kancleris Dainius Numgaudis sakė, jog dar nespėta visiškai įsigilinti į išeivijos neformalaus ugdymo problemas, nes šią sritį imtasi kuruoti tik kiek daugiau nei prieš septynis mėnesius. Šiuo metu 31 pasaulio šalyje yra įkurtos 164 neformalaus lietuviškų šaknų turinčių asmenų ugdymo įstaigos. Jas lanko apie 6300 vaikų.
D.Numgaudis tvirtino, jog iki spalio 1 d. bus pakeista šių įstaigų finansavimo per projektus sistema.
„Jau dabar matome, kas ne taip, ir žinome, ką reikia keisti. Pavyzdžiui, vaikų vasaros stovyklų organizavimą. Mažieji per užsėmimus kalba lietuviškai, bet tarpusavyje ima šnekėtis jiems priimtinesne šneka. Vadinasi, į stovyklą būtina priimti ir lietuvaičių iš Lietuvos“, - sakė D.Numgaudis.
Dar vienas ministerijos tikslas – kuo skubiau sukurti mokymo priemones remiantis išeivijos mokytojų patirtimi.
Jau kitąmet norima įgyvendinti sumanymą, kad kiekviena užsienyje esanti ir su Lietuva susijusi tiek formalaus, tiek neformalaus ugdymo įstaiga turėtų partnerį mūsų krašte.
Komentarai